Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos – Tvaraus verslo centro - atlikto tyrimo rezultatai aplinkinius privertė nustebti. Tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja. Nors dar visai neseniai pasaulio banko ir garsaus austro ekonomisto Friedricho Scheiderio atlikti tyrimai rodė ką kitą. Jų duomenimis, Lietuvos šešėlinė ekonomika šiuo metu sudaro net iki 30 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 30 mlrd. litų per metus, tad reikia pripažinti, kad „zuikiavimo“ mastas mūsų šalyje išties nemažas.

Diana JANUŠAITĖ
Tuo tarpu Tvaraus verslo centro atliktas tyrimas parodė, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja. Tyrimo duomenimis, praėjusiais metais Šalies šešėlinės ekonomikos indeksas buvo 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir išliko mažiausias tarp trijų Baltijos šalių. Estijoje šis indeksas buvo 15,7 proc., Latvijoje – 23,8 proc.
Šešėlinės ekonomikos indeksas apskaičiuotas remiantis Baltijos šalių verslininkų apklausa. Jis parodė privataus verslo įmonių vertinimus, neoficialios veiklos lygmenį šalyje ir atskiruose sektoriuose. Skaičiuojant šešėlinės ekonomikos indeksą įtrauktos trys šešėlinės veiklos sritys: vokeliuose mokami atlyginimai, nelegali darbo jėga ir į apskaitą neįtrauktos įmonių pajamos. Tačiau tyrime neatsispindėjo svarbiausi mūsų šalies šešėlinę ekonomiką didinantys rodikliai: kontrabanda, prostitucija ar narkotikų prekyba.
Apklausus 500 verslininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, paaiškėjo, kad mokesčių slėpimas tarp verslininkų yra labiausiai toleruojamas statybų sektoriuje. Dėl šioje srityje vykdomų neteisėtų veiksmų šalis kasmet praranda apie 3 milijardus litų pajamų. Visiškai pažabojus šešėlį darbo rinkoje ir įmonių veikloje, būtų galima papildomai surinkti beveik milijardą litų gyventojo pajamų mokesčio, 200 mln. litų pelno mokesčio bei 2 milijardus - „Sodros įmokų“.
Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros vedėjos profesorės dr. Zitos Tamašauskienės teigimu, verslininkai slepia savo mokesčius, nes taip siekia pigiai pasipelnyti: „Nesąžiningi žmonės nori papildomai užsidirbti kitų sąskaita, todėl slepia mokesčius nuo Vyriausybės. Taip elgdamiesi galvoja tik apie savo pačių poreikius, pamiršdami aplinkinių interesus.“ Z. Tamašauskienės nuomone, apskaičiuoti Lietuvos šešėlinės ekonomikos mastus sunku: „Visada atsiras teigiančių, kad ši situacija keičiasi į gerąją pusę. Ypač tai naudinga politikams, norintiems įrodyti, kad gali suvaldyti šią problemą.“ Paklausta, ką reikėtų daryti, kad šešėlinės ekonomikos mastai Lietuvoje mažėtų, profesorė atsakė: „Būdų spręsti šią problemą yra labai daug. Galima naudoti įvairias apklausas, analizuoti makroekonominius rodiklius. Tačiau viso to daryti nereikėtų, jei žmonės būtų sąžiningesni, mylėtų Tėvynę ir dirbtų jos naudai.“