Sritys, kuriose dominuoja moterys, remiamos iš savivaldybių varganų biudžetų. Tuo tarpu iš valstybės biudžeto remiamos tos sritys, kuriose dominuoja vyrai. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jorūnė DAUNORIENĖ
Iš kieno pinigų sudaromas valstybės biudžetas žinome visi – mokesčių mokėtojų. Tačiau ar galima atsakyti, kokia dalis biudžete yra vyrų, o kokia moterų? M. Romerio universiteto profesorė ir Gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė hab. dr. Ona Gražina Rakauskienė sako, kad tiksliai atsakyti į šį klausimą neįmanoma, tačiau galima kalbėti apie tendencijas, kokios sritys formuojamos iš valstybės, kurios iš savivaldybės biudžeto. Pasirodo, čia moterys dažniausiai lieka nuskriaustos, nes labiausiai remiamos tos sritys, kuriose dominuoja vyrai.

Biudžetas formuojamas lyčių nelygybės principu
O. G. Rakauskienės teigimu, formuojant ekonominę politiką svarbu atsižvelgti į socialinius aspektus. Todėl siekiant, kad biudžetas būtų efektyvus, reikia atsižvelgti į valstybės pajamų ir išlaidų struktūros įtaką moterų ir vyrų socialinei bei ekonominei padėčiai.
„Mes nekalbame apie feminizmą, diskriminaciją, bet kalbame apie ekonominį aktyvumą. Jeigu biudžetas bus sudarytas neatsižvelgiant į moterų ir vyrų poreikius, jis bus nelabai efektyvus. Toks, kokį turime dabar. Tik atsižvelgiant į lyčių poreikius, į socialinių grupių interesus – ekonomika yra efektyvi“, – pabrėžia O. G. Rakauskienė.
ES politikoje buvo priimtos darnios ekonomikos plėtros gairės šalims narėms, kurių viena pagrindinių nuostatų yra moterų ir vyrų lygios galimybės. Todėl lyčiai jautrus biudžetas, formuojant pajamas ir išlaidas, turėtų būti nukreiptas moterų ir vyrų nelygybės mažinimui.
Lyčių ekonomika valstybei naudinga dar ir todėl, kad padeda padidinti biudžeto skaidrumą, sumažinti korupciją, atrasti naujų bendradarbiavimo galimybių su valstybės institucijomis ir pilietinėmis bendruomeninėmis organizacijomis.
Tačiau mokslininkams atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mūsų valstybės biudžetas suformuotas lyčių nelygybės principu.
„Jeigu pažvelgsime į sritis, kurios finansuojamos iš valstybės, kurios iš savivaldybės biudžeto, pamatysime, kad sritys, kuriose dominuoja apie 80 proc. moterų, remiamos iš savivaldybių varganų biudžetų. Tuo tarpu iš valstybės biudžeto remiamos tos sritys, kuriose dominuoja vyrai“, – tyrimo rezultatus atskleidžia profesorė.
Valstybės išlaidų struktūroje labiausiai remiamos valstybės biudžeto veiklos sritys yra krašto apsauga, valstybės valdymas, viešoji tvarka. Taip pat pramonės šakos, orientuotos į eksportą (nafta ir jos perdirbimo produktai), transporto, energetikos paslaugų sektoriai ir pan. Tuo tarpu švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos veiklos finansuojamos iš biudžeto likutiniu principu.

Moterys patiria dvigubą krūvį
O. G. Rakauskienė atskleidžia ir kitą intriguojantį faktą, kad BVP struktūroje neatsispindi svarbi ekonominė sritis, kuri „atsako“ už žmogiškojo potencialo reprodukciją. T. y. darbas namų ūkyje: poilsio organizavimas, šeimos kultūros, tradicijų puoselėjimas, darbas gimdant ir auklėjant vaikus, senelių ir suaugusių šeimos narių rūpyba, kuri paprastai gula ant moters pečių, neįeina į BVP, jis niekaip neapskaitomas, nepamatuojamas ir neapmokamas.
„Kaip žinia, mūsų visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad vyro pareiga uždirbti pinigus, o moteris atsakinga už vaikų auklėjimą, senelių priežiūrą ir visą namų ūkį. Tačiau pamirštama, kad moteris dar dirba apmokamą darbą. Taigi, neša dvigubą krūvį. Mes nesakome, kad darbas namų ūkyje būtinai turi būti įtraukiamas į BVP, tik norime atkreipti dėmesį, kad tai labai svarbi sritis, kad negalima jos ignoruoti. Turi būti įgyvendinami atitinkami įstatymai, socialinė, darbo politika“, – pabrėžia profesorė.
Taigi dailiosios lyties atstovė dirbdama apmokamą darbą turi atlikti dar ir idealios namų šeimininkės vaidmenį, už kurį, deja, niekas nemoka. Todėl moteris patiria dvigubą, galbūt net trigubą krūvį, į kurį niekas neatsižvelgia, be to, dėl to ji neretai patiria diskriminaciją.
Situaciją apsunkina ir į darbą moteris nenorintys priimti darbdaviai, aiškinantys, kad moterys dėl papildomos veiklos namų ūkyje negali skirti pakankamai laiko savo darbui.
Remiantis atliktu tyrimu aišku, kad dominuoja nedarbas tarp išsilavinusių moterų. T. y. bedarbių tarpe net 50 proc. moterų yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą.
„Taigi pagrindinis nedarbo bruožas Lietuvoje – tai aukštos kvalifikacijos ir su aukštuoju išsilavinimu moterų nedarbas. Tai reiškia, kad viena vertus, moterys su aukštuoju išsilavinimu negali visavertiškai savęs realizuoti, antra vertus, valstybė neracionaliai panaudoja žmogiškuosius išteklius“, – akcentuoja Gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė.

Versle lengviau vyrams
Atlikus atskirą tyrimą paaiškėjo, kad moteriai, priešingai nei vyrui, kur kas sunkiau įkurti nuosavą verslą. Verslą pradėti sunku, nes valstybė skiria nepakankamą dėmesį ir paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tenka mokėti didelius, verslą žlugdančius mokesčius. Moterims sunku derinti šeimos ir profesinę veiklas. Be to, vyrai nepakankamai vertina vadovaujamąjį darbą dirbančias moteris.
„2007, 2014 metais atlikome du tyrimus, kurių rezultatai patvirtino, kad moteriai kur kas sunkiau nei vyrui pradėti savo verslą. Jeigu nori įkurti verslą ir gauti paramą iš struktūrinių fondų, reikia turėti savo indėlį, siekiantį mažiausiai 25 proc. Deja, moteris tokių lėšų dažniausiai neturi, nes jų pajamos mažesnės nei vyrų“, – išskiria O. G. Rakauskienė.
Dailiosios lyties atstovės dažniausiai dominuoja tik smulkiajame ir vidutiniame versle. Tuo tarpu vyrai – stambiajame. Stambiajame versle moterims sunkiau pasireikšti, todėl jos dažniau užima antraeiles pareigas.
Taip pat skirtingų lyčių atstovai galvoti apie nuosavą verslą pradeda dėl skirtingų priežasčių. Tyrimai atskleidžia, kad vyrus labiausiai motyvuoja noras save realizuoti kaip asmenybę, užsidirbti daugiau pinigų, praturtėti. Tuo tarpu moterys verslą pradeda siekdamos išvengti skundo, susikurti darbo vietą sau ir kitiems.

Šiauliečiai viliasi, kad situacija pasikeis
Paklausus šiauliečių nuomonės apie tai ar darbas namų ūkyje turėtų būti įtrauktas į BVP ir ar iš tiesų moterims pradėti verslą sunkiau nei vyrams, sulaukėme kontroversiškų atsakymų. Iš vienos pusės – moterys norėtų, kad už atliktus darbus namų ūkyje būtų mokama, iš kitos pusės – supranta, kad taip elgtis privalo.
Tuo tarpu vyrai mano, kad viskas priklauso nuo pačios moters. Anot jų, moteris, turėdama pakankamai žinių ir tiksliai žinodama, ko nori, gali pasiekti viską ir net sėkmingai konkuruoti su verslo rykliais.
„Vaikų priežiūra ir auklėjimas, namų ruoša, senyvo amžiaus ir neįgalių šeimos narių priežiūra – tai savaime suprantami dalykai, kuriuos turi atlikti moterys. Nesakau, kad tai nereikalingas darbas, bet vargu ar už tai turėtumėme gauti pinigus. Tokia jau mūsų pareiga“, – sako Nijolė.
„Anksčiau niekada apie tai nesusimąstydavau. Iš tiesų suderinti motinystę ir karjerą nėra lengva, bet mes juk ne vienos. Prie namų ūkio veiklos gali prisidėti mūsų antrosios pusės. Manau, moterys, prisiimančios visus namų ruošos darbus, pačios dėl to kaltos. Reikia ir vyrus, ir vaikus pratinti plauti indus ar išnešti šiukšles. Tuomet apie jokią nelygybę ar diskriminaciją nebus net kalbos“, – mano jauna mama Lina.
Šiaulietis Tautvydas, paklaustas, ar pritartų, jei vadovo pozicijas versle dažniau užimtų moterys, atsakė, kad tai vyksta jau dabar.
„Netiesa, kad moterims sunkiau užimti aukštas pozicijas. Pažiūrėkite, mūsų šalies Prezidentė, Seimo pirmininkė – moterys. Vadinasi, vyrams sėkmingai vadovauti gali ir moterys. Manau, viskas priklauso nuo asmeninių žmogaus ambicijų, noro ko nors pasiekti, nepriklausomai nuo lyties“, – akcentuoja Vilius.
„Pasaulyje iš tiesų yra daug neteisybės ir nelygybės, tačiau norint ko nors pasiekti reikia dėl to daug dirbti ir stengtis. Galbūt iš tiesų moterims sunkiau pasiekti karjeros dėl užimamų pareigų namie, bet tai nebūtinai reiškia, kad dėl to jos prastesnės už mus. Tiesiog gal joms reikalingesnė didesnė aplinkinių pagalba“, – svarsto Dainius.