Politikų, „tvarkiečių“ vicemerės Daivos Matonienės ir Seimo nario Valentino Mazuronio reklama buvo pakabinta kaip socialinė. Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Mykolas DEIKUS

Drumstame vandenyje didelės žuvys plaukioja. Ši taisyklė pasitvirtino Šiauliuose skaičiuojant į biudžetą už lauko reklamą sumokėtus pinigus. Per ketverius metus įplaukos sumažėjo keturis kartus ir paaiškėjo, kad 99 procentai visų reklamos įrenginių mieste – nelegalūs.

Parodė pinigų šaltinį

Prieš keletą savaičių Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas miesto merui Justinui Sartauskui įteikė paties darytą nuotrauką. „Dovaną“ palydėjo žodžiais – tai esantis pinigų šaltinis, kurio trūksta Šiaulių miesto biudžetui.

Merui įteiktoje nuotraukoje – prie Tilžės gatvės, aikštelėje, stovintis sunkvežimis. Ant sunkvežimio priekabos – didžiulis reklaminis tentas. Sprendžiant iš užrašų, reklamos priemonė priklauso bendrovei „Pramuštgalvis“.

Nors Šiaulių miesto taryba patvirtino naujas taisykles, nereglamentuota liko „važinėjanti“ reklama – ant sunkvežimių, vežiojami stendai lengvaisiais automobiliais ir pan. Tokiu būdu verslininkai rado spragą išvengti mokesčių už reklamą. Tačiau šis gudravimas – tik mažas lašas didžiulėje lauko reklamos jūroje, prasilenkiančioje su Šiaulių miesto biudžetu.

Įplaukos mažėjo kartais

Praėjusiais metais už lauko reklamą į Šiaulių miesto biudžetą sumokėti 237 tūkstančiai litų. Ši suma – su reklamos stovų savininkų skolomis, kurias miesto valdžia prisiminė ir išieškoti pradėjo tik po „Šiaulių naujienų“ publikacijų.

Praėjusiais metais, nors tai buvo ir rinkiminiai metai, visas miestas buvo nusėtas politikų reklaminiais plakatais, į biudžetą surinkti vos 192 tūkstančiai litų.

Jeigu pasektume įplaukas už reklamą nuo 2000-ųjų, matytume, kad surenkamos sumos palaipsniui didėjo. 2000-aisiais įplaukė 65 tūkstančiai litų, kitais metais – jau 80 tūkstančių litų, dar kitais – 128 tūkstančiai litų. Pats įplaukų pikas buvo 2008-aisiais metais. Tada į miesto biudžetą už lauko reklamą surinkta apie 800 tūkstančių litų, tačiau jau kitais metais suma sumažėjo iki 293 tūkstančių litų.

Smukimas sutapo ir su krizės pradžia, ir su Savivaldybės vadovų sumanymu atskirti reklamos leidimų išdavimą nuo kontrolės. Leidimus išduoti patikėta Architektūros ir urbanistikos skyriui, o kontroliuoti – Miesto infrastruktūros skyriui.

99 procentai nelegalios reklamos

Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nario A. Visocko duomenimis, 99 procentai Šiauliuose esančios lauko reklamos – nelegali. Tai yra, reklaminiai įrenginiai stovi nelegaliai.

„99 procentų Šiauliuose stovinčių reklamos įrenginių ant popieriaus nėra. Tie įrenginiai turėtų būti išardyti. Visi pripažįsta, kad netvarka, bet – nieko nedaro“, - konstatuoja politikas.

A. Visocko žodžiais, reklamos įrenginių savininkai privalėtų mokėti už įrenginius – mieste nebeliktų tuščių, apleistų reklaminių stendų. „Užsienyje gražu žiūrėti, kaip miestuose suderinta lauko reklama, o Šiauliuose – palaida bala ir sugaudyti, kas nemoka, yra sudėtinga“, - apgailestauja Tarybos narys.

Verslininkai gudrauja

Reklamos taisyklės reikalauja, kad socialinėje reklamoje, už kurią nemokama mokesčių, nebūtų įmonių pavadinimų. Tačiau šio reikalavimo mieste iš esmės nesilaikoma. A. Visocko žodžiais, ant kabančių tentų esama tiesioginių nuorodų į bendrovės „Pramuštgalvis“ pavadinimus. „Arba, pavyzdžiui, pilna tentų su radijo stoties pavadinimu. Įsivaizduokite, kaip kokiai kitai radijo stočiai sunku konkuruoti, kai neturi galimybės nemokamai pasireklamuoti po visą miestą“, - svarsto A. Visockas.

Gudraujama ir kitais būdais – reklaminiai tentai kabo ilgiau nei turėtų. „Šiaulių naujienos“ rašė, kad „tvarkiečiai“ mero pavaduotoja Daiva Matonienė ir Seimo narys Valentinas Mazuronis, po „tolerancijos“ vėliava buvo pasikabinę savo reklaminį plakatą. Paaiškėjo, kad „tvarkiečių“ plakatas, pažeidžiant tvarką, kabėjo ilgiau nei galėjo. O Savivaldybės administracija to „nematė“.

Atsiperka per rinkimus?

Tarybos nario A. Visocko žodžiais, kai dalis verslininkų turi galimybę nemokėti už reklamą, į miestą sunku ateiti naujiems rinkos dalyviams, kurie pagyvintų konkurenciją. Be to, anot politiko, reklamos įrenginių savininkai paprastai mokesčius Savivaldybei įtraukia į reklamos kainą. „Per metus vienas kvadratinis metras kainuoja 219 litų. Įsivaizduokite, kokie viršpelniai uždirbami“, - skaičiuoja jis.

A. Visockas svarsto, ar ši netvarka politikams neatsiperka per rinkimus. Pavyzdžiui, per praėjusius rinkimus miestas buvo sėte nusėtas buvusio mero Genadijaus Mikšio reklaminiais vaizdais. Būtent vadovaujant G. Mikšiui ir smuko pajamos už reklamą. Vieša paslaptis, kad G. Mikšys piršliavo ir dviejų lauko reklamos įrenginius valdančių bendrovių „2-oji reklamos ateljė“ ir „Saulės reklama“ savininko vestuvėse.

Abiem šioms bendrovėms Savivaldybė daugelį metų „leido“ nemokėti už reklamą. Ir tik tada, kai reklamos prievaizdu buvo paskirtas dizaineris Vilius Puronas, yla išlindo iš maišo. Nors biudžetui trūksta pinigų, miesto vadovai ir šį kartą parodė „geranoriškumą“. „Šiaulių reklama“ šiuo metu skolinga 11 tūkstančių litų, jai skolą leista sumokėti iki šių metų spalio. „2-oji reklamos ateljė“ skolinga 24 tūkstančius litų, jai skolą leista sumokėti iki gruodžio mėnesio. Beje, bendrovė neatrodo esanti iš itin patikimų – kartą jai bankas jau kėlė bankroto bylą.

„Stogas“ - Savivaldybėje

Kraštotyrininkas ir dizaineris V. Puronas dar visai neseniai dirbo Šiaulių savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje ir kontroliavo lauko reklamą. V. Purono žodžiais, tai, ką dabar sako A. Visockas apie nelegalius įrenginius, jis Savivaldybės vadovams kalbėjo trejus metus, tačiau niekas nesiklausė. Situacijos nepakeis ir naujai patvirtinto lauko reklamos taisyklės.

„Ne reklamos taisyklės, o karvės blynas, - naujai patvirtintas reklamos taisykles vertina V. Puronas, pats anksčiau dešimt metų vadovavęs tarptautinei lauko reklamos kompanijai. - Bus dabar priimtas ir reklamos vietų strateginis planas, kuris yra pinigų švaistymas, nes tinklas jau seniai natūraliai susiformavęs“, - sako V. Puronas.

Tarybos narys A. Visockas įsitikinęs, jog tvarka įsivyraus tik tada, jeigu bus apmokestinti reklamos įrenginiai, tada neliksią ir apleistų, surūdijusių stendų. „Aš žinau, kad tai buvo bandyta padaryti prieš kelerius metus, tačiau į Savivaldybę pradėjo eiti verslininkai“, - apie reklamos verslo „stogą“ Savivaldybėje kalba A. Visockas.