„Šiaulių naujienų” žurnalistų skaičiavimais, „2RA” ir „Šiaulių reklama” į miesto biudžetą pernai turėjo sumokėti maždaug 200 tūkstančių litų rinkliavos už mieste stovinčius reklaminius stendus, tačiau geradariai iš Savivaldybės tik jiems vieniems žinomu būdu sugebėjo suskaičiuoti beveik dešimt kartų mažesnę rinkliavą.

Inesa RADVILAITĖ

Kai miestas skendi skolose, o lopšeliams-darželiams ir kitoms biudžetinėms įstaigoms vis labiau veržiamas taupymo diržas, Šiaulių reklamos agentūros, panašu, penisi miesto biudžeto sąskaita. Aiškėja, kad reklaminių stendų mieste prismaigsčiusios reklamos agentūros „Antroji reklamos ateljė” (sutrumpintai „2RA”) ir „Šiaulių reklama” miestui kasmet turėtų sumokėti apie 276 tūkstančius litų rinkliavos už lauko reklamą, tačiau susidaro įspūdis, kad Savivaldybės valdininkai šioms įmonėms pritaikė gerokai mažesnį rinkliavos dydį ir pernai iš abiejų įmonių paprašė tik... 17,5 tūkstančio litų. „Šiaulių naujienoms” aiškinantis, kodėl reklamos agentūroms „susitraukia” rinkliavos dydis, atskirų savivaldybės skyrių specialistai pirštu baksnojo į miesto dizainerį Petrą Slonksnį. Tačiau pats dizaineris susitikti su žurnalistais atsisakė, o telefonu gynėsi nieko nežinąs ir rūpimais klausimais rekomendavo kreiptis į kitus Savivaldybės skyrius.

Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad taisyklės, įstatymai ar rinkliavos neveikia, jei nėra numatyta kontrolė ir atsakomybė. Panašu, kad žinodamos šią tiesą Šiauliuose veikiančios reklamos agentūros metų metais gyveno kaip inkstai taukuose: kam sąžiningai mokėti mokesčius už miestą darkančius reklaminius stendus, jei gali nemokėti ir niekas tavęs už tai nenubaus. Sumokėdavo keletą tūkstantėlių litų „dėl akių” ir mėgavosi iš reklamos užsakovų gaunamais pelnais.

Šiaulių miesto savivaldybės specialistams rengiant naujas rinkliavos už reklamą mieste taisykles, Savivaldybės atstovai prisipažino, kad griežtesnė reklaminio ploto apskaita sulaukė ne tik verslininkų, bet ir kai kurių Savivaldybės veikėjų pasipriešinimo. Savivaldybės užkulisiuose svarstoma, kad labiausiai priešinasi turbūt tie, kurie iš to galėjo turėti asmeninės naudos. Kas galėtų paneigti, kad asmeninės naudos gavę valdininkai negalėtų ramiai užsimerkti prieš reklamos agentūrų realius ir deklaruojamus reklaminius plotus? Juk jei nurodai mažesnį plotą, mažiau moki rinkliavos, o „sutaupytą” vieną kitą tūkstantėlį gali skirti tam, kuris turėtų užsimerkti ir neskaičiuoti mieste prismaigstytų reklaminių stendų. Tokia nuomonė susidarė bandant išsiaiškinti, kiek rinkliavos surenkama už reklaminius skydus.

Siekdami apginti šiauliečius, kuriems išties svarbu, kur nukeliauja miesto biudžeto pinigai, „Šiaulių naujienų” žurnalistai pabandė išsiaiškinti, kiek į miesto biudžetą rinkliavos sumoka reklamos agentūros „2RA” ir „Šiaulių reklama”. Būtent šios dvi reklamos stendų tinklą turinčios bendrovės skelbiasi esančios didžiausios Šiauliuose.

Tačiau sužinoti keletą  skaičių ir elementarių faktų, pasirodo, ne taip paprasta. Išgirdęs „Šiaulių naujienų” klausimus apie lauko reklamą ir rinkliavai deklaruojamus lauko reklamos plotus, Šiaulių  miesto dizaineris Petras Slonksnis pasiuntė žurnalistus į Viešosios tvarkos skyrių. Esą jis nieko nežinąs, nes viską kontroliuoja Viešosios tvarkos skyrius. Net rinkliavos dydžio miesto dizaineris negalėjo įvardyti.

Toks dizainerio atsakymas žurnalistams pasirodė mažų mažiausiai keistas, nes būtent jis išduoda leidimus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje statyti reklamos stendus. Todėl turėtų žinoti, kam ir kokių leidimų išdavė, tačiau P. Slonksnis griežtai atsakė neskaičiuojąs ir statistikos nevedąs.

Viešosios tvarkos skyriuje sužinojome, kad reklamos klausimais užsiima Vilius Puronas. Specialistas „Šiaulių naujienoms” teigė suskaičiavęs, kiek ir kuriai bendrovei priklauso reklaminių stendų, žinąs rinkliavos dydį (0,60 lito už kvadratinį metrą per parą), tačiau kaip paskaičiuojamas mokestis, jis nežino. Tai esą Finansų skyriaus darbas.

Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė „Šiaulių naujienoms” sakė, kad „2RA” už 2009 metus skolinga 2,1 tūkstančio litų, o „Šiaulių reklama” - 8,4 tūkstančio litų rinkliavos. Kadangi „2RA” pernai sumokėjo 7 tūkstančius litų, išeitų, kad per metus abi bendrovės privalėjo sumokėti tik 17,5 tūkstančio litų. Koks mokesčio tarifas buvo taikomas šioms dviem bendrovėms, K. Daujotienė atsakyti negalėjo, nes rinkliavos dydį skaičiuoja dabar atostogaujanti specialistė pagal P. Slonksnio patiektus duomenis. Todėl rekomendavo pasikalbėti su pačiu miesto dizaineriu, nes jis apie šį mokestį, anot K. Daujotienės, turėtų žinoti geriausiai.

Kadangi P. Slonksnis nesutiko pasikalbėti su žurnalistais ir neatsakė į atrodo visai paprastus klausimus, susidarė įspūdis, kad dizaineris turi ką slėpti.

Ieškodami atsakymų „Šiaulių  naujienų” žurnalistai atliko nedidelį eksperimentą  ir prisistatę vienos bendrovės vadybininkais paprašė bendrovės „2RA” pateikti komercinį pasiūlymą lauko reklamai.

„2RA” komercijos direktoriumi prisistatęs Audrius Kondrotas netruko pateikti sąmatą, kurioje aiškiai matyti, kad bendrovė siūlo 15 reklaminių stendų, kurių dydis - 18 kvadratinių metrų, ir dar du didesnius - po 60 kvadratinių metrų – stendus. Kadangi paprašėme maksimalaus reklaminio ploto, direktorius „vadybininkams” atsakė galįs pridėti dar 10-15 stendų (po 18 kvadratinių metrų). Tiesa, A. Kondrotas rekomendavo nebesikreipti į „Šiaulių reklamą”, nes bendrovė tik juridiškai kita, o akcininkas vienas ir tas pats, kaip ir kainos, paslaugos bei stendų tinklas.

Taigi, A. Kondrotas vadybininkais prisistačiusiems „Šiaulių naujienų” žurnalistams pateikė 390 kvadratinių metrų (+270 kvadratinių metrų papildomo) reklaminio ploto. V. Purono teigimu, už kiekvieną parą verslininkas turi mokėti po 0,60 lito už kvadratinį metrą, išskyrus, kai stende eksponuojama socialinė reklama. Mokėdami elementarią matematiką suskaičiavome, kad už pasiūlytą plotą (660 kvadratinių metrų) reklamos agentūrai per parą būtų skaičiuojama 396 litų rinkliava. Kadangi metuose yra 365 dienos, gauname, kad per metus bendrovė turėtų sumokėti daugiau kaip 144 tūkstančius litų rinkliavos. Tai net 8 kartus daugiau, nei bendrovei priskaičiavo Miesto savivaldybė.

Suskaičiuotas rinkliavos dydis verčia žagtelėti iš nuostabos, tačiau dar labiau nustembame išgirdę tikruosius bendrovių reklamos plotus. Pasirodo, V. Puronas suskaičiavo, kad „2RA” mieste turi 846 kvadratinius metrus reklaminio ploto, o „Šiaulių reklamai” priklauso 414 kvadratinių metrų reklaminio ploto. Suskaičiuokime: 846 padauginkime iš 0,6 Lt ir iš 365 dienų gausime... daugiau kaip 185 tūkstančių litų. Pridėkime „Šiaulių reklamos” rinkliavos dydį (414 padauginti iš 0,6 ir iš 365 = 90,7 tūkstančio litų) ir gausime, kad abi bendrovės į miesto biudžetą kasmet turėtų sumokėti beveik 276 tūkstančių litų.

V. Puronas „Šiaulių  naujienų” žurnalistams sakė, kad bent jau trečdalį  sumos reikėtų „atmesti” socialinei reklamai, juk už  ją mokesčio mokėti nereikia. Atmeskime: 276000-33,33 (procento) gauname 184 tūkstančius litų. Kad ir kaip skaičiuotume – susidaro tikrai ne 17,5 tūkstančių litų, kuriuos suskaičiavo Savivaldybės valdininkai.

Pagal tai, kiek rinkliavos „2RA” ir „Šiaulių reklama” sumokėjo į miesto biudžetą, susidaro įspūdis, kad abi bendrovės Šiaulių miesto savivaldybėje nurodė turinčios ne daugiau kaip po 3 standartinius (6x3 metrų) reklaminius stendus (už vieną tokį stendą, „Šiaulių naujienų” skaičiavimais, reikėtų sumokėti po beveik 4 tūkstančius litų rinkliavos per metus. Atėmus galimą socialinę reklamą išeitų, kad abi bendrovės galėjo deklaruoti po 3 reklaminius stendus).

Ar iš tiesų bendrovės mokesčius mokėjo tik už 3 reklaminius stendus, norėjome pasikalbėti su  „2RA” komercijos direktoriumi Audriumi Kondrotu. Tikėjomės, jog direktorius atskleis, kiek reklaminio ploto bendrovės turi mieste ir kaip skaičiuojamas rinkliavos mokestis. Deja, piktai nusiteikęs A. Kondrotas tik paklausė, kokia „proga” domimės tokiais dalykais, ir nesileidęs į diskusijas padėjo telefono ragelį.

Turbūt geriausiai į  visus klausimus atsakytų prokurorai, jeigu tik pasidomėtų, kodėl reklamos agentūrų mokesčiai kasmet „stebuklingai“ sumažėja šimtais tūkstančių litų.