Ginčijamasi, ar neformaliojo ugdymo krepšelio diegimas Lietuvoje padėtų pritraukti naujus jokių veiklų nelankančius vaikus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Siūlymas visoje Lietuvoje diegti neformaliojo ugdymo krepšelį pateko į 2014 metų Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašą. Pasak švietimo specialistų, tai labai svarbus žingsnis siekiant didinti neformaliojo vaikų ugdymo veiklų prieinamumą, įvairovę, gerinti kokybę. Tikimasi, kad neformalusis ugdymas prisidės prie augančio visuomenės pilietiškumo, sąmoningumo, mažėjančio nedarbo ir emigracijos bei valstybės išlaidų socialinėms išmokoms mažėjimo.

Menka veiklų įvairovė
14 iš 90 Valstybės pažangos tarybos pateiktų „Lietuva 2030“ iniciatyvų jau kitais metais gali tapti realiais Vyriausybės darbais. Prie sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo vystymosi prisidėtų ir neformaliojo ugdymo krepšelio visose savivaldybėse diegimas, kurio iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija bei Ugdymo plėtotės centras.
„Pasirenkamasis vaikų ugdymas lavina socialinius įgūdžius, tenkina vaikų pažinimo ir saviraiškos poreikius, ugdo toleranciją, pilietiškumą, kritinį mąstymą, sprendžia opias visuomenės problemas, – sakė projekto vadovė Asta Lesauskienė. – Deja, 2012 m. ir 2013 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje tik 14,2 proc. vaikų lankė neformaliojo vaikų švietimo mokyklas. Tokį mažą vaikų įsitraukimą į šias asmenybei svarbias ugdomąsias veiklas lėmė menka veiklų pasirinkimo įvairovė, daugeliu atveju veiklos yra ir sunkiai prieinamos dėl kainų, atstumo bei kitų aspektų.“

Išbandė keturios savivaldybės
Siekdamas pagerinti esamą situaciją, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu Ugdymo plėtotės centras parengė ir įgyvendino projektą „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“. Vaikų neformaliojo švietimo finansavimo modelis pirmiausia buvo išbandytas keturiose – Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajono bei Panevėžio miesto – savivaldybėse. Tarpiniai projekto rezultatai rodo, kad einama vaikams, teikėjams ir savivaldybių bendruomenėms palankiu keliu.
„Remiantis projekto metu atliktu tyrimu, daugiau nei du trečdaliai mokinių, tėvų, ugdytojų ir bendruomenės atstovų palankiai įvertino naująjį finansavimo modelį ir pajautė teigiamus jo sukeltus pokyčius. Naująjį finansavimo modelį sudaro pasirenkamojo vaikų ugdymo teikėjų atitikties nustatymas, programų akreditavimas, akredituotų programų viešinimas, vaikų registracija į programas, lėšų skyrimas, atsižvelgiant į pasirinktos programos vykdymo laiką ir programų stebėsena“, – teigė A. Lesauskienė.

Įtraukia naujus vaikus
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė džiaugiasi, kad naujasis finansavimo modelis leidžia į veiklas papildomai įtraukti jokių neformaliojo ugdymo veiklų nelankančius bei mažiau galimybių jas lankyti turinčius vaikus, gyvenančius kultūriškai, geografiškai, socialiai, ekonomiškai nepalankioje aplinkoje: „Net 53 proc. projekto metu programose dalyvavusių mokinių priklauso 10-15 metų amžiaus grupei, kuri dažniausiai yra sunkiausiai į ugdomąsias veiklas įtraukiama amžiaus grupė. Naujasis finansavimo modelis leidžia racionaliau ir efektyviau išnaudoti jau turimą savivaldybių įstaigų ir organizacijų tinklą bei esamus resursus.“
Viceministrė pabrėžė, kad kuo daugiau vaikų bus įtraukta į neformaliojo ugdymo veiklas, tuo didesnė tikimybė, kad mūsų vaikai bus sąmoningi, atsakingai kuriantys savo asmeninį gyvenimą ir aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje bei profesinėje veikloje.

Šiauliečiai į krepšelius žiūri atsargiai
Tuo metu Šiauliuose neformaliojo ugdymo paslaugas moksleiviams teikiančių įstaigų vadovai į neformaliojo ugdymo krepšelio diegimą savivaldybėse žiūri gana atsargiai. „Ši tvarka yra ganėtinai diskutuotina. Pasakyti, ar bus naudos, gana sunku. Mokykloje tie krepšeliai gerai, vaikas ateidamas atsineša savotiškus pinigėlius. Bet ar savivaldybė, nusprendusi vadovautis šiuo projektu, nesumažintų finansavimo neformaliojo ugdymo įstaigoms, negaliu pasakyti. Tik manau, kad naujasis finansavimo modelis nepadėtų papildomai įtraukti neformaliojo ugdymo veiklų nelankančius vaikus. Tas krepšelis neturėtų jokios įtakos mokinių užimtumui. Jeigu vaikui patinka tam tikra veiklos rūšis, jis į ją ir eis, nepriklausomai nuo krepšelio“, – sakė Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro vadovas Gintaras Oliškevičius.
Jam antrino Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas: „Aš manau, kad vaikai, kurie nori lankyti vieną ar kitą neformaliojo švietimo įstaigą, tie ir lanko. Drįsčiau labai abejoti argumentais, kai sakoma, kad krepšelių dėka ženkliai padaugės vaikų norinčių lankyti būrelius, neformaliojo švietimo įstaigas. Nieko panašaus. Yra vaikų, kurie ir dabar lanko po tris būrelius ir yra tokia kategorija vaikų, kuriems nieko nereikia.“
V. Ališausko nuomone, krepšeliai netgi gali pakenkti itin aktyviems vaikams, nes jie nebeturės galimybės tobulėti skirtingose srityse. „Rimtas klausimas, kaip reikėtų elgtis su tais vaikais, kurie šiuo metu lanko ne vieną neformaliojo švietimo įstaigą, pavyzdžiui, dailės, muzikos ir sporto mokyklas. Natūralu, kad įvedus krepšelius, vaikas trijų tokių krepšelių negaus. Ir čia gali atsirasti kryžkelė, ką rinktis. Gerai, jeigu vaikas tose mokyklose sukasi tik pirmus metus ir svarsto, kas jam arčiau širdies. Bet jeigu jis jau trejus, ketverius metus gerai mokosi ir jam pasakys, kad yra skiriamas tik vienas krepšelis... Jis atsidurs tokioje kryžkelėje, kur reikės daryti gana skaudžius sprendimus. Kiek žinau, yra siūloma, kad už antrą mokyklą tektų apsimokėti pačiam 100 procentų. Jeigu per metus už vieną mokyklą tenka mokėti apie tūkstantį litų, vargu ar atsiras daug tėvų, kurie galės savo vaikui tai leisti“, – teigė jis.

Krepšelis negali „važinėti“
V. Ališauskas tikina, kad ne kartą dalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo aptarinėjamas naujasis neformaliojo ugdymo finansavimo modelis, tačiau daug neaiškumų liko ir dabar. „Kiek man teko girdėti, šis projektas bus rekomenduotas savivaldybėms, o jos jau turės nuspręsti, ar įsivesti tokį dalyką, ar ne. Ar jis būtų naudingas... Savivaldybė kasmet svarsto biudžetą ir skiria vienai ar kitai švietimo įstaigai pinigus. Ta suma, konkrečiai mūsų įstaigai, kasmet mažėja. Jeigu savivaldybė nuspręstų priimti naująjį neformaliojo ugdymo finansavimo modelį ir suteiktų garantiją, kad mes visada gausime vienodą krepšelį, atitinkamai pagal mokymo programą, ir kad tas krepšelis, esant miesto ar savivaldybės sunkesnei ekonominei situacijai, nebus mažinamas – viskas gerai. Bet jeigu krepšelis „važinės“ priklausomai nuo miesto ekonominės situacijos, tada niekas nepasikeis“, – sakė jis.