ŠUMI inicijuotoje diskusijoje „Pabėgėliai Lietuvoje: integruoti tautinių mažumų atstovai ar svetimšaliai“ dalyvavo daugiau nei 50 žmonių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Karo pabėgėliai – tautinių mažumų atstovai ar svetimšaliai? Į šį klausimą vakar bandė atsakyti daugiau nei 50 žmonių, kurie dalyvavo Šiaulių universiteto mokslų instituto (ŠUMI) inicijuotoje diskusijoje. Susirinkto ne tik Šiaulių universiteto bendruomenė, bet atvyko ir Vidaus reikalų ministerijos, Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių atstovai ir kt.
Kiek žmonių, tiek ir nuomonių – auksinė taisyklė, tinkanti kiekvienai situacijai. Visuomenė žino, kad Lietuva priims 1105 karo pabėgėlius, bet kiekvienas turi savo nuomonę – yra už arba prieš. Nors dauguma diskusijoje dalyvavusių žmonių palaikė, tačiau vis tiek buvo nežinojimo baimės. Įvairūs tyrimai, savivaldybių atstovų pasisakymai parodė, kad didžioji dalis visuomenės nežino, kaip bus tvarkomasi.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas A. Pikžirnis pabrėžė – didžiulę įtaką Lietuvos gyventojų nuomonei daro sukurti mitai. Esą pabėgėlis atims iš mūsų darbą, pinigus, geresnį būvį. Bet ar tikrai taip bus? Taip, vieno mėnesio karo pabėgėlio išlaikymas kainuos 600 eurų, tačiau jie šių pinigų negaus į rankas. Dalis lėšų skirta jų integravimui į visuomenę – psichologinė pagalba, lietuvių kalbos pamokos ir pan. Eskaluojama, kad pabėgėliai gaus daugiau pinigų negu darbo neturintis lietuvis. Taip, tačiau reikia priminti – šie žmonės iš savo tėvynės bėga ne gero vejami ir jie patys keliaus į nežinią nieko neturėdami naujoje ir nepažįstamoje šalyje. Galiausiai – vienas karo pabėgėlis būsto nuomai ir kitoms išlaidoms gaus 265 eurus, o susiradęs darbą turės suktis, kaip išmano. Ar ši suma pragyvenimui tikrai tokia didelė?
Diskusijoje kelti klausimai apeliavo tiek į neigiamus, tiek į teigiamus tematikos aspektus – paliestos integracijos, darbo ir nedarbo, kultūros, tikėjimo temos. Susirinkusieji sutiko – kol kas tikrai trūksta tikslių nurodymų, kaip ir kas vyks.