Dar praėjusių metų pabaigoje paskelbtame Lietuvos savivaldybių indekse Šiauliai buvo įvertinti kaip prasčiausia savivaldybė. Esą miestas ne tik skendi gilioje skolos duobėje, bet ir nesugeba pritraukti tiek vietos, tiek užsienio investicijų. Tad ir darbo vietų – ne prūdai. Panašu, kad čia gyventi pakankamai sunku.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Tačiau demografinė Šiaulių situacija vis dėlto gerėja. Todėl praėję metai turi gerų naujienų – norisi manyti, kad žmonės čia nori išlikti, įsitvirtinti visomis jėgomis. Poros rečiau skyrėsi, dosnesni buvo gandrai, pastebėtas ir mažesnis mirtingumas. Taip teigia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė, apžvelgusi praėjusių metų gimusių, susituokusių, išsiskyrusių asmenų bei mirčių statistiką.

Daugiau mažylių, mažiau ištuokų ir mirčių
Praėjusiais metais Šiaulių civiliniame metrikacijos skyriuje užregistruoti 1407 kūdikiai: 697 mergaitės ir 710 berniukų. 2014 m. užregistruota 34 kūdikiais daugiau negu 2013 m. 2014 m. užregistruota 21 dvynukų pora, o užpernai – 15. Trynukų, deja, pernai neteko užregistruoti (2013 m. viena šeima susilaukė trynukų). 2014 m. įvaikinti 4 vaikai, o 2013 m. – 6.
Šiemet tėvystės pripažintos 256 vaikams (užpernai – 225). 47 vienišos mamos įregistravo kūdikių gimimą – 3 mažiau nei 2013 m.
787 poros susituokė, iš kurių 52 poros - su užsieniečiais. Mišrios poros, kai vienas iš sutuoktinių yra užsienio gyventojas: 7 sutuoktiniai iš Rusijos, 6 – iš Vokietijos, 6 – iš Italijos, 5 – iš Jungtinės Karalystės, 2 – iš Prancūzijos, 3 – iš Baltarusijos, 2 – iš JAV, ir po vieną iš Kinijos, Filipinų, Graikijos, Turkijos, Danijos, Suomijos, Indijos, Nepalo, Estijos, Latvijos, Albanijos, Tuniso, Ukrainos, Čekijos, PAR.
Pernai susituokė 4 nepilnamečiai, o Tardymo izoliatoriuje susituokė 14 porų. 19 porų susituokė kitose vietose – ligoniai namuose, pačių pasirinktose privačiose reprezentacinėse vietose. Ch. Frenkelio vila neabejotinai išlieka populiariausia.
Bažnytinių santuokų Civilinės metrikacijos skyriuje pernai užregistruota 176. V. Melenienė primena, kad bažnytinė santuoka pirmiausia palaiminama bažnyčioje ir po sutuoktuvių per dešimt darbo dienų Civilinės metrikacijos skyriui pateikiami dokumentai dėl tolesnio santuokos įregistravimo.
„Sezonų, kada tuokiamasi dažniau, išskirti negalėčiau, bet žinoma, didžiausias santuokų skaičius yra įregistruojamas prasidėjus šiltajam sezonui, t. y. nuo pavasario, po Velykų, iki pat rudens. Žiemos sezonu norinčių tuoktis porų yra šiek tiek mažiau. Tai natūralu: žmonės renkasi, kada jiems patogu švęsti, kada yra šiltas oras ir jie gali pasinaudoti gamtos teikiamais malonumais savo šventei pagražinti“, - sako V. Melenienė.
Ištuokų pernai užregistruota 29 mažiau negu užpernai, t. y. 2014 m. išsiskyrė 456 poros, o 2013 m. – 485. Užsienyje sudaryta 13 ištuokų. Nepilnamečių vaikų su vienu iš tėvų po ištuokos liko 297.
2014 m. sudaryti 1395 mirties įrašai (mirė 731 moteris ir 664 vyrai), 2013 m. – 1424.
34 asmenys savo gyvenimą pabaigė savižudybe, nelaimingų atsitikimų metu žuvo 33 (užpernai – 49), pernai nužudyti 2 asmenys (užpernai – 10). Nuo apsinuodijimo alkoholiu mirė 14 asmenų (užpernai – 8). Užsienyje mirė 42 šiauliečiai.
Pasak V. Melenienės, lyginant demografinę situaciją, galima matyti, kad gimusių vaikų užregistruota daugiau negu mirusių šiauliečių.

Populiariausi vardai – Emilija, Kamilė ir Benas
Populiarūs tokie vardai, kurių Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruojama daugiausiai. 2014 m. patys populiariausi vardai buvo Emilijos ir Kamilės – jų suteikta po 23, 22 mergaitės pavadintos Austėjos vardu. Taip pat populiarūs vardai buvo Ema, Viltė, Liepa, Gabrielė, Lėja, Urtė, Rugilė, Ieva, Ugnė, Gabija. Po 10 – Gustė, Miglė ir Amelija.
25 berniukai pavadinti Beno vardu, 21 – Mato. 18 kartų suteiktas Dovydo vardas, taip pat ir Jokūbo, Nojaus. Populiarūs buvo Kristupo, Arno, Emilio, Luko, Jono, Danieliaus, Jono, Gabrieliaus, Martyno, Dominyko vardai. Po 10 – Arminas, Kajus ir Karolis.
Nepopuliarūs vardai – suteikti po vieną kartą. Tokie pernai buvo senesni vardai, pavyzdžiui Antanas, Algirdas, Gediminas, Jogaila, Jogailė, Žyginta, Ona, Jurgis, Elena. Ir kažkada populiarūs vardai suteikti po vieną kartą – pavyzdžiui, Ričardas, Gintarė, Osvaldas. Yra ir labai retų, neįprastai skabančių, po kartą suteiktų vardų: Raomėjas, Sakura, Polina, Narmilė, Ainoras.
Svarbiausias reikalavimas, pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos, yra tas, kad vardas nežemintų žmogaus orumo, atitiktų lietuvių kalbos taisykles.
„Kai vaikai gimsta užsienyje, vardą lemia ten populiarūs dalykai arba tai, kad vienas iš tėvų yra kitos tautybės. Abu Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, renkasi tokį vardą, kad būtų lengvai tariamas ir suprantamas kitų šalių žmonėms“, - sako V. Melenienė.
Sudaryta daugiau vardo, pavardės pakeitimo bylų, užpernai buvo 36, o pernai - 4 daugiau. „Tik vardą keitė 11 šiauliečių, vien tik pavardę – 24, o vardą ir pavardę – 5. Vardų ir pavardžių keitimo priežastys išlieka tos pačios. Keičiama tada, kai tiesiog nepatinka vardas, arba sunku jį ištarti, arba žmogus yra vadinamas kitu vardu nuo vaikystės, ne tuo, kurį tėvai suteikė ir įrašė dokumentuose“, - sako V. Melenienė.
Pavardę žmonės keitė daugiausiai tada, kai norėjo turėti tėvų, senelių, giminės pavardę ar norėjo sutrumpinti pavardę, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis, nepriesaginis variantas. Moterys susigrąžina savo pavardes po ištuokų. Pavardės keičiamos, kai siekiama sugramatinti nelietuvišką pavardę, kai moteris nenori turėti pavardės, nenurodančios šeimyninės padėtį (su galūne -ė). Taip pat kai nori turėti bendrą pavardę su sutuoktiniu, jeigu po santuokos pasiliko kiekvienas savo pavardę.