Praėjusių metų pabaigoje kilus skandalui dėl nežinia kur pradingusių milijonų, kuriuos neva Vyriausybė turėjo skirti Šiaulių miesto savivaldybei kovoti su geležinkelio keliamu triukšmu, aiškėja visai kiti dalykai. Gyventojų problemas spręsti turėję valdininkai pasirinko jų nespręsti ir miesto biudžeto lėšas investuoti į sudegusius pastatus ir dirvonus be grįžtamosios naudos.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Problemų daug
Kiekvienais metais nemaža dalis gyventojų sumokamų mokesčių nukeliauja į šalies ir savivaldybių biudžetus. Iš jų ne tik mokami atlyginimai valstybės tarnautojams, bet ir tvarkomi miestai, miesteliai, sprendžiamos gyventojų problemos. Tik panašu, kad Šiaulių miesto savivaldybei gyventojų problemos yra antrame plane. Ir gyventojų problemoms spręsti lėšos skiriamos po to, kai išsprendžiami dažnai ant viešųjų ir privačių interesų ribos balansuojantys valdžioje sėdinčių veikėjų reikalai. Žinoma, lėšos skiriamos tik teoriškai, nes jau daug metų miesto biudžete lėšų užtenka tik miesto gyvybinėms funkcijoms palaikyti, lyg kokio komos ištikto ligonio, kuris dar nėra miręs, bet ir jam atsigauti nėra jokių prošvaisčių.
Gyventojų problemų daug ir kaip jau įprasta – Šiaulių miesto valdžia neskuba jų spręsti. Viena iš pastarųjų – greta geležinkelio gyvenančių ir nuo triukšmo kenčiančių problema. Tik po nesibaigiančių gyventojų skundų Savivaldybėje buvo surengtas pasitarimas šiai problemai nagrinėti, bet tą kartą kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad šią problemą Savivaldybė seniausiai galėjo išspręsti, bet pražiopsojo Vyriausybės numatytus devynis milijonus litų triukšmo prevencijai mieste.
Siūlė spręsti problemą
LR Vyriausybė prieš keletą metų buvo parengusi Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007-2013 metų programos įgyvendinimo priemones. Pagal šį planą šalies savivaldybėms buvo numatyta atlikti tam tikrus darbus ir kiek jiems atlikti reikės lėšų. Šiaulių miesto atveju – įrengti prie geležinkelio triukšmą sulaikančias sieneles ir pan. Iš viso šiems darbams Šiauliai per minėtą laikotarpį (septynerius metus) turėjo „pakloti“ apie devynis milijonus litų.
Buvo pasklidę kalbų, kad Šiaulių miesto savivaldybė šiuos milijonus tiesiog pražiopsojo. Tačiau kaip dienraštį „Šiaulių naujienos“ informavo LR Vyriausybės spaudos tarnyba, priemonių planas buvo sudarytas preliminarus, o savivaldybių buvo prašoma prisidėti prie šios priemonės įgyvendinimo ir darbus atlikti naudojantis savo biudžeto lėšomis. „Priemonių planuose nebuvo numatytos specialiosios tikslinės dotacijos, priemonėms įgyvendinti turėjo būti naudojamos lėšos, gaunamos tik iš savivaldybių pajamų“, - teigiama raštu pateiktame atsakyme.
Toliau kabineto nemato
Tą kartą viešojoje erdvėje buvo kilę spekuliacijų, kad Vyriausybė galimai neinformavo Šiaulių valdininkų, kad tokios lėšos egzistuoja. Bet kaip nurodo Ministro Pirmininko atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė, apie bet kokias dotacijas savivaldybės būna informuojamos, tačiau ir patys valdininkai turi domėtis, kas ir kur vyksta. Kitaip tariant – privalo vykti abipusis bendradarbiavimas. „Atskiros ministerijos informuoja savivaldybes, tačiau savivaldybėse esančių poskyrių darbuotojai taip pat privalo domėtis, kokiai sričiai, kiek lėšų yra skiriama“, - patikino
Premjero atstovė.
Bet panašu, kad Šiaulių valdininkai nelabai domisi, kas vyksta toliau jų kabineto. „Peržiūrėjus nuo 2009 m. Sveikatos apsaugos ministerijoje gautus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštus, tokių, kuriuose būtų kreipiamasi dėl Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007-2013 m. programos įgyvendinimo ir lėšų poreikio, nerasta“, - atsakymą pateikė LR Vyriausybės spaudos tarnyba.
Jėgas nukreipia kitur
Tad aiškėja, kad Šiaulių miesto valdžia seniausiai galėjo išspręsti dėl triukšmo išsimiegoti negalinčių šiauliečių problemą, juo labiau kad ir skundų gauta nemažai. Tačiau pasirinktas kitas kelias – problemos nespręsti, nes formuojant kiekvienų metų Savivaldybės biudžetą vos lieka lėšų minimaliems poreikiams tenkinti. Tačiau pažiūrėjus, kur krypsta valdininkų akys ir kam išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, matyti, kad milijonai taškomi nuostolingiems projektams.
Pavyzdžiui, vien Menų inkubatoriaus įkūrimui kaip atlyginimai per trejus metus jau išmokėta trečdalis milijono litų, o keletą milijonų litų dokumentacijai parengti ir kitoms šiam projektui skirtoms išlaidoms teko net skolintis iš banko. Kaip žinia, už paskolą mokamos dar palūkanos, tad išlaidos didėja, o grįžtamosios naudos nėra. „Visa miesto pramonė ir valdžios jėgos nukreiptos, kad būtų galima įgyvendinti šį verslo projektą, kuris tik didins viešojo finansavimo eilutę“, - stebėjosi Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.
