Šiuo metu kartu su mišriomis atliekomis į Šiaulių regiono sąvartyną patenka apie 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Nors dar visai neseniai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) dalininkų ir valdybos posėdyje buvo bandyta svarstyti tolimesnę Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos raidą, akivaizdu, kad valdininkų nesugebėjimas susitarti nulėmė mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių projekto už ES lėšas žlugimą.

Nulėmė likimą
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo nutraukiamas finansavimas ŠRATC dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ES lėšomis šiame regione.
„Buvome priversti tai padaryti, nes įsitikinome, jog tokia apimtimi, kokią buvo numatęs, ŠRATC nebesugebės laiku įgyvendinti projekto. Ir dėl to jo vadovai turėtų kaltinti tik save. Galiu tik apgailestauti, jog mūsų daugkartiniai perspėjimai, raginimai ir nurodymai nebuvo išgirsti“, – teigė aplinkos ministras V. Mazuronis.

Projektas strigo
Dar prieš porą mėnesių atvykęs į Šiaulius Aplinkos viceministras aiškino, kad Šiaulių regionas ir toliau privalo vykdyti įsipareigojimus ES. „Tam, kad būtų įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) direktyvos, tai yra, iki 2020 metų į sąvartyną kartu su mišriomis atliekomis patektų tik 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų (šiuo metu sudaro 50 proc.), ŠRATC privalo įrengti atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius“, - teigė jis. Tačiau MBA įrenginių statyba jau du kartus buvo nutraukta. Pirminiam projekto vykdymo variantui buvo numatyta 54 mln. litų suma. Už šiuos pinigus projektas turėjo būti vykdomas vienu etapu – įrengiant ir mechaninio, ir biologinio apdorojimo renginius vienu kartu. Darbų pradžiai ES skyrė 13 mln. litų, o šie – įstrigo bankrutavusiame banke „Snoras“. Dėl susidariusios padėties ŠRATC teko nutraukti pirmąjį projekto variantą ir rasti kitą išeitį. Išeitis buvo rasta – projektas suskaidytas į dvi dalis. Už turimus pinigus buvo numatyta įrengti mechaninio rūšiavimo įrenginius, o biologinio apdorojimo – tik atgavus prarastas lėšas. Taip atsirado viltis projektą įgyvendinti iki numatytos datos - 2015 metų. Tačiau naujoji galimybių studija neįtiko Aplinkos ministerijai, kuri išleido įsakymą, kad projektą yra būtina vykdyti vienu etapu. Šio įsakymo įgyvendinimui reikia grįžti į pirminę projekto fazę, kuri negali būti vykdoma dėl trūkstamų 13 mln. litų. „Dvigubas projekto vykdymas yra neįmanomas“, - tuomet kategoriškai pareiškė viceministras.

Kaltas žlugęs „Snoras“?
Projektas, anot ŠRATC atstovų, strigo dėl „Snoro“ banke įšaldytų pinigų. „Šiam projektui buvo skirta virš 50 milijonų. 13 milijonų įstrigo „Snoro“ banke. Tokia pinigų suma būtų užgulusi ant gyventojų pečių. O dabar spręs teismas, kaip bus su tais 13 milijonų. Bet mes vis tiek planuojame įvykdyti šį projektą, tik mažesne apimtimi“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė laikinai einantis ŠRATC direktoriaus pareigas Alvydas Putriūnas.
Ministro V. Mazuronio teigimu, ŠRATC bus suteikta galimybė įgyvendinti naują projektą, tačiau jo vertė, prognozuojama, bus maždaug perpus mažesnė.

Atliekas būtina atskirti
Prieš savaitę „Šiaulių naujienos“ rašė, kad ŠRATC valdybos posėdyje buvo patvirtinta keletas projektų, po kurių įgyvendinimo į sąvartyną turėjo patekti mažiau biologiškai skaidžių atliekų. ŠRATC valdyba tada pranešė, kad dar šiais metais planuoja pirkti atliekų rūšiavimo būgną, kuriuo pusę metų būtų rūšiuojamos biologiškai skaidžios atliekos ir taip būtų užtikrinami leistini kiekiai. Nuo kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos ŠRATC planavo pradėti nuomotis biologiškai skaidžių atliekų liniją. Nuomos sutartis turėjo būti pasirašyta trejiems metams su galimybe pratęsti ją dar dvejiems metams. Tikėtasi, kad per tą laiką pavyktų išspręsti problemą ir įrengti savo rūšiavimo liniją.
Šiuo metu kartu su mišriomis atliekomis į Šiaulių regiono sąvartyną patenka apie 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Pagal ES atliekų tvarkymo direktyvą, biologiškai skaidžias atliekas būtina atskirti, nes jos pūva, dvokia ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.

Turi problemų
Problemų yra ir dėl Marijampolės RATC įgyvendinamo projekto. Šiuo metu vykdoma sutarties pažeidimo procedūra. Ministro žodžiais, jei Marijampolės RATC skubiai nesiims reikiamų veiksmų, jam gresia ŠRATC likimas.
„Norėčiau priminti, jog kalbame apie Lietuvos įsipareigojimus prieš ES. Kaip ir faktą, jog jei už skirtas ES lėšas nieko nebus daroma ar nebus spėta padaryti, visa finansinė našta užguls atliekų turėtojų – t.y. gyventojų – pečius. Tikiuosi, projektų vykdytojai tai supranta ir padarys viską, kad to nenutiktų“, – tvirtina ministras V. Mazuronis.