Sutvarkyti miestą iki Joninių valdininkai pažadėjo, tačiau taupų vaidinantis Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius apie skolas miestą šienaujančiai bendrovei buvo linkęs nutylėti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Saulius GIRDVAINIS

Šiaulių miesto savivaldybė davė pažadą, kad iki Joninių miestas bus nušienautas. Iki šiol teisinęsi lėšų trūkumu, valdininkai ėmė kaltinti šienauti turinčią bendrovę „Šiaulių apželdinimas“ bei sutartyse nurodytas miglotas sąlygas, pagal kurias užsakymą nušienauti priėmusi įmonė nėra įpareigojama dirbti.

Problema kartojasi kasmet
„Situacija yra nepatenkinama. Pirmadienį rytiniame posėdyje kalbėjome su Miesto infrastruktūros skyriumi, svarstėme, kaip šį klausimą spręsti ilgalaikėje perspektyvoje. Kol kas yra nupirktas šienavimo įkainis ir nėra sutartyje pasakyta, per kurį laiką konkursą laimėjusi įmonė turi sutvarkyti miestą pirmą kartą. Mes duodame užsakymus, kiek jie turi pajėgumų, tiek ir kapstosi. Pernai buvome privertę samdyti subrangovus, susitvarkėme pakankamai gerai, tai šįmet, deja, situacija yra prasta. Kai kas galbūt supranta, kad mūsų tikslas yra susitvarkyti TAFISOS žaidynėms, tai galbūt mus šiek tiek išbalansavo. Keliame sau užduotį, kad iki Joninių miestas būtų sutvarkytas“, - spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Paklaustas, ar nebuvo galima nubraukti nuo finansavimo TAFISA žaidynėms ir paskirti tuos pinigus miesto sutvarkymui, valdininkas žodžių neieškojo: „Jeigu būtų braukiamųjų, būtume pabraukę“.

Biudžetininkai nesitvarko
Pasak direktoriaus, pylos reikėtų duoti ir biudžetinėms įstaigoms, kurios, V. Damulevičiaus žodžiais tariant, toliau savo tvoros nemato. Privatininkai daugeliu atvejų pjaudami žolę savo teritorijoje, tuo pačiu nušienauja ir atkarpas iki važiuojamosios kelio dalies, nors tai jiems nepriklauso padaryti.
„Skaudžiausia, kad biudžetinės įstaigos to nepadaro, nors yra tie patys pinigai – iš čia nuimtume, kitiems duotume. Prieš porą metų aktyviai dirbom su viešųjų darbų programų vykdytojais, duodavome sporto mokykloms, darželiams pasitvarkyti savo teritorijas, deja, šiais metais kažkaip tą gerą iniciatyvą mes pamiršome. Bandome viską atgaivinti, ką darėme praėjusiais metais“, - neaišku, ar teisinosi, ar save kritikavo V. Damulevičius.

Kvietė susitvarkyti, o kur dėti žolę – nepaaiškino
„Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kad miesto meras Justinas Sartauskas kvietė visus gyventojus bei įmones ir organizacijas susitvarkyti ne tik savo, bet ir aplink esančias viešąsias teritorijas, nors tai jiems ir nepriklauso daryti. Tačiau kur dėti nušienautą žolę, nepaaiškinta.
Vieno daugiabučio namo gyventojo klausimą, kur dėti iš Savivaldybės teritorijos nupjautą žolę, peradresavome valdininkams. Iš Savivaldybės atėjo atsakymas, kad nupjautą žolę reikia kompostuoti savo teritorijoje. „Tai nejaugi mums dabar reikės įsirengti kompostavimo aikšteles daugiabučių kiemuose ir į jas susivežti iš Savivaldybės teritorijos nupjautą žolę?“ - stebėjosi  daugiabučio namo bendrijos pirmininkas.

Situacija gali pasikartoti ir kitąmet
Miesto šienavimo konkursą yra laimėjusi bendrovė „Šiaulių apželdinimas“. Sutartis su šia bendrove galios dar vienerius metus. Tad galima tikėtis, kad dar ir kitais metais situacija nesikeis, kadangi senosios sutarties Savivaldybė, pasak V. Damulevičiaus, pakeisti negali, tad yra žiūrima į ateitį – parengti konkursą 2014-iems metams, išskaidyti teritorijas, sąlygose nustatyti įkainį bei nurodyti tikslią miesto pirmo sutvarkymo datą.
Valdininkas priėmė gyventojų išsakomą kritiką ir daug vilčių dėjo į šiais metais didžiuosiuose šalies miestuose įsigaliosiančią miestų sutvarkymo programą, pagal kurią jau puikiai tvarkosi mažesni kaimyniniai miestai, pavyzdžiui, Kelmė arba Radviliškis.
„Priimu kritiką, tikrai. Bet nepamirškime, kad Kelmė ar Radviliškis turi miestų tvarkymo programą, kurią dabar turės ir didieji miestai, taip pat ir Šiauliai. Tai ten daug kas ir išsispręs“, - šviesią ateitį piešė V. Damulevičius.

Apie skolas kalbėti nenori
Pagal senąsias sutartis Savivaldybės administracija yra patvirtinusi 1 aro nušienavimo įkainį ir pagal jį skaičiuoja, kiek su turimomis lėšomis yra įmanoma nušienauti mieste esančių plotų bei kur yra prioritetai. Žolė prie pagrindinių gatvių šienaujama dažniau, kitose, atokesnėse teritorijose iš viso nėra šienaujama. „Faktas yra toks, kad vienam kartui mums nušienauti užtenka. Tą vieną kartą įgyvendinti reikėjo iki Joninių, tad turėjome rimtą pokalbį, bet padėtis netenkina mūsų. Šiek tiek esame skolingi „Šiaulių apželdinimui“, bet ne čia esmė“, - V. Damulevičius skolų buvo linkęs nesureikšminti. Tačiau gal kaip tik čia ir yra esmė, kodėl darbininkai nesiskubina šienauti.

Parkų prižiūrėtojo nėra
Dar didesnė problema yra su miesto parkais. Savivaldybė nusprendė, kad parkus turėtų prižiūrėti atskiras tvarkytojas, netgi paskelbė atskirą viešojo pirkimo konkursą, tačiau su konkurso dalyviais sutarčių taip ir nesudarė. Kodėl? Nes nenorėjo mokėti daugiau nei yra patys nusistatę tarifus.
„Esame nustatę 1 aro nupjovimo įkainį, o tvarkytojai atėję į parkus paprašė du kartus daugiau. Konkursas vyko, bet atsisakėme tiek sumokėti“, - taupų vaidino V. Damulevičius, nors ši valdžia negailėjo milijonų litų Menų inkubatoriui, kuris patiems menininkams visiškai nereikalingas, visa laimė, kad šį projektą sustabdė Lietuvos verslo paramos agentūra. Atrodo, turėjo susitaupyti nemenka suma pinigų, kuriuos buvo galima skirti miestui tvarkyti, tačiau pinigai stebuklingai „ištirpo”. Tad miesto parkai ir toliau primena džiungles.

Miesto Savivaldybė ragina gyventojus prisidėti prie miesto sutvarkymo ir nušienauti ne tik savo kiemus, bet ir už tvoros, tačiau daugiabučių gyventojai pasimetę – kur dėti nušienautą žolę?
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Primename, kad nušienautą žolę bei kitas žaliąsias atliekas yra draudžiama pilti į buitinių atliekų konteinerius. Todėl specialistai pataria, ką daryti gyventojams su prie daugiabučių nušienauta žole:

• kompostuoti žolę prie savo namų;
• nemokamai atvežti į Kairių sąvartyne esančią kompostavimo aikštelę;
• žolę pjauti su specialiomis žoliapjovėmis, kurios susmulkintą žolę paskleidžia po pievą ir tuo pačiu patrešia veją;
• sekti informaciją Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro puslapyje, kada yra vykdomi didieji atliekų surinkimai mieste – per metus jų būna šeši, ir atiduoti žaliąsias atliekas surinkti vežėjui.