Benas RUDYS

Iš pusnynų „išlindęs“ Šiaulių meras Genadijus Mikšys giriasi žinąs, ko reikia Saulės miestui. Lopšeliams-darželiams tualetinio popieriaus - deficitas, bet štai beveik šimtą tūkstančių litų skolą Savivaldybė „sūdo“ jau pusę metų. Reklamos agentūrai, kurios šefo vestuvėse piršliavo pats miesto meras. 

Nepakorė vestuvėse piršlelio melagėlio, užtat po visą miestą ant reklaminių stendų abrozdėlius prieš rinkimus iškabino.

 

Mažomis protingomis akutėmis Šiaulių meras G. Mikšys iš aukšto žvelgia į žemės vabalus, krutančius po kojomis. O didžiulis užrašas skelbia: „Esu jūsų meras“. „Žinau, ko reikia miestui, bet nedarysiu“, - mero šūkį jau spėjo perfrazuoti slidžiose gatvėse minkštimus atsidaužę piliečiai.

    

Šiaulių mero vadovaujama šios kadencijos Miesto taryba pinigėlių nuo miesto nuglemžti bandančioms agentūroms patvirtino tokias taisykles, tad gyvenk ir žvenk. Reklaminių plotų prievaizdas, dizaineris Vilius Puronas rankomis skėsčioja – neįmanoma sukontroliuoti.

 

Visame civilizuotame pasaulyje pinigai už reklaminius plotus kapsi tol, kol ant jų reklama kabo. O Šiaulių savivaldybės gudručiai sugalvojo – mokestį imti į priekį. Pavyzdžiui, susimokės įmonė už kabantį mero abrozdėlį savaitei į priekį. O kas patikrins: kabo reklama savaitę, dvi ar mėnesį? Dabar tikrai niekas nepatikrins, nes vienintelis tikrintojas – V. Puronas – pasiųstas labai svarbią misiją atlikti. Parduotuvių iškabas suregistruoti. Darbo – mažiausiai metams. O reklaminių stendų ir skelbimų, kuriuos reikia sužiūrėti – visame mieste apie pusantro tūkstančio. Sizifo akmenį V. Puronas verčiau būtų nukalęs, o ne Damoklo kardą, kurio dabar jam niekas neleidžia niekur kabinti. 

 

 

Vis dėlto Sizifas–Puronas padarė savo juodą darbą ir riebią kiaulę reklamos agentūroms pakišo. Peržingsniavo visą miestą, patikrino visus reklaminius stendus ir drėbtelėjo. Suskaičiavo, kad reklamos agentūros nuo miesto biudžeto daug daug tūkstančių nusuko.

 

Šiaulių savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Kazimieros Daujotienės teigimu, Savivaldybei įsiskolino trys daugiausiai reklaminio ploto mieste turinčios įmonės – bendrovė „Pramuštgalvis“ ,   

 

2RA ir „Šiaulių reklama“. K. Daujotienės teigimu, su „Pramuštgalviu“ sutarta, kad skolą išmokės dalimis. O štai likusios dvi įmonės – užsispyrė.

 

 

Jeigu Šiaulių meras G. Mikšys žino, ko reikia miestui, vadinasi žino ir tai, kaip tame mieste tvarką įvesti. Ir kaip pinigėlius iš skolininkų į miesto biudžetą išlupti – vardan miestiečių gerovės. Pavyzdžiui, kad ikimokyklinukams tualetinio popieriaus nestigtų, kad druskos ir žvyro miesto gatvėse nepritrūktų. 

Taigi kaip pinigėliai iš skolingų reklamos agentūrų išlupinėjami, Finansų skyriaus vedėja pasiuntė pasiteirauti į Teisės skyrių. Jeigu „Pramuštgalvis“ gražiuoju sutiko susimokėti – mat jį bala. Tačiau kas daroma su 2RA (liaudiškai vadinama „dūra“) ir „Šiaulių reklama“.

 

Teisės skyriaus vedėja Laura Steponkienė – galvą nuo atsiliepimo teismui pakėlusi dokumentuose pasirausė – teismui ieškinys dėl skolos išieškojimo iš „dūros“ nepateiktas. O dėl „Šiaulių reklamos“ - negalinti garantuoti.

 

 

2RA Šiaulių miesto biudžetui skolinga beveik 50 tūkstančių litų, o „Šiaulių reklama“ - dar beveik 30 tūkstančių litų. Tačiau „Šiaulių naujienų“ skaičiavimu, suma gali būti du kartus didesnė – apie pora šimtų tūkstančių litų. Tokia suma susidaro suskaičiavus įmonių valdomus reklaminius plotus. 

 

V. Purono duomenimis, iš viso mieste yra apie trys tūkstančiai kvadratinių metrų reklamos ploto. Už vieną kvadratinį metrą reklamos ploto Savivaldybei per dieną mokama po 60 centų. Taigi per metus susidaro daugiau kaip 600 tūkstančių litų suma. O kiek gauna miestas? Iš viso – apie 200 tūkstančių litų per metus. Tiek, kiek, redakcijos skaičiavimu, galėtų per metus sumokėti jau minėtoji „Šiaulių reklama“ ir 2RA.

 

O kodėl nesumoka?

 

 

Skaičiavimų, kiek galėtų sumokėti į biudžetą reklamos agentūros, tarsi piktybiškai nemato Šiaulių savivaldybė. Ir su teismais vilkina. Tačiau ar valdininkai tai daro savo laisva valia?

 

Šiaulių miesto biudžetui skolingos 2RA ir „Šiaulių reklama“ priklauso vienam žmogui. Šis asmuo – Audrius Kondrotas. Ne šiaip koks nors eilinis pilietis, o asmuo - artimas imperatoriui, tai yra miesto merui Genadijui Mikšiui. Kadangi merui net uošvė – ne giminė, tad giminystės saitų nenagrinėsime. Tik paminėsime itin artimus ir draugiškus santykius – A. Kondroto vestuvėse G. Mikšys ne šiaip sau kokio eilinio gėriko pareigas atliko, o paties piršlio melagio. 

 

Nepakorė piršlio melagėlio A. Kondroto vestuvėse, o paties piršlelio melagėlio vadovaujama Šiaulių savivaldybė skolininkių eksjaunikio įmonių ant šakos nekabina – perkeltine prasme, žinoma. 

 

Negi už gražias akis, a?