Šiauliečiai būgštauja, kad euras yra tik vizija, kuri gali subliūkšti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Vakar į Šiaulius atvykęs vieno Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė naujausią ekonomikos apžvalgą. Šiauliečiams daugiausia nerimo ir klausimų kėlė mažiau nei po dešimties mėnesių piniginėse litus pakeisiantys eurai. Gyventojai domėjosi, ar dėl pasikeitusios valiutos didės kainos, kokią naudą atneš euras, ar naujoji valiuta nėra tiesiog vizija, kuriai nelemta išsipildyti.

Būtiniausios prekės nebrangs
Klausimais užverstas ekonomistas N. Mačiulis suskubo raminti šiauliečius, kad dėl naujosios valiutos nerimauti neverta. „Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad neigiamų finansinių pasekmių dėl euro įvedimo nėra. Tiesa, galima matyti, kad Latvijoje iš tiesų buvo šiek tiek papildomos infliacijos dėl euro įvedimo. Štai sausio mėnesį – pusė procento infliacija, kuri, lyginant su Lietuva, buvo šiek tiek didesnė. Bet to niekas ir neneigė, kad dėl kainų apvalinimo galėsime stebėti trumpalaikę didesnę infliaciją“, – teigė jis.
Anot ekonomisto, Latvijoje infliacija paveikė maitinimo paslaugų, apgyvendinimo paslaugų ir laisvalaikio paslaugų sektorius. Tuo metu pirmo būtinumo prekių kainos nedidėjo. „Gyventojai dažnai baiminasi, kad pirmojo būtinumo prekių kainos augs kelis kartus. Taip tikrai nebus. Kaip ir minėjau, Latvijos pavyzdys rodo tik pusės procento infliaciją, kurios gyventojai dažniausiai net nepajaučia“, – tikino N. Mačiulis.

Didžiausias pasikeitimas – psichologinis
Paklaustas šiauliečių, ar euras atneš kokių nors teigiamų pasekmių, ekonomistas tvirtino, kad akivaizdi nauda greitai tikrai neišryškės. „2015 metais naudą tikriausiai mažai kas pajus. Tai yra ilgalaikiai poveikiai, kuriuos pirmiausia pajaučia valstybė, galėdama pigiau skolintis, mažiau pinigų skirti palūkanoms biudžete, sumažėja ir paskolų aptarnavimo išlaidos. Šias sutaupytas pajamas bus galima skirti kitoms sritims“, – aiškino jis pridurdamas, kad ilgainiui valstybei turėtų pavykti pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, tuo pačiu ir naujų gerai apmokamų darbo vietų.
Anot N. Mačiulio, tai ne vienintelis „pliusas“ gyventojams. „Gyventojai taip pat gali tikėtis šiek tiek mažesnės skolinimosi kainos. Gali sumažėti būsto paskolų palūkanos, nes tarpbankinių palūkanų normų, kurios nors ir pakankamai mažos, bet vis dar yra, nebeliktų“, – teigė jis. Vis tik didžiausias pasikeitimas gyventojams, pasak N. Mačiulio, psichologinis, nes gyventojai vietoj įprastų litų savo kišenėse turės prisijaukinti naują valiutą.

Būsto kainos šoktelėjo 30 procentų
Prisijaukinimas – ne vienintelė problema, su kuria susidurs gyventojai. Anot ekonomisto, dėl psichologinių priežasčių ir ne itin pagrįstų lūkesčių gyventojai naudojasi proga ir didina nekilnojamojo būsto kainas. „Gyventojai tikisi, kad naujos valiutos įvedimas gali pritraukti daugiau užsienio pirkėjų. Dėl atsiradusio didesnio susidomėjimo būsto rinka gali didėti ir kainos“, – aiškino jis.
N. Mačiulis savo mintis iliustravo pavyzdžiais. Štai Rygoje, Taline bei kai kuriuose kituose miestuose butų brangimo tendencija buvo labai akivaizdi. „Taline būstų kainos kai kur išaugo net trisdešimčia procentų. Panašu, kad kai kuriuose Lietuvos miestuose ši tendencija taip pat bus stebima ir tam jau dabar yra pakankamai daug prielaidų“, – sakė jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad euro įvedimas neturėtų lemti ženklaus būsto paklausos augimo. „Tai, jog Lietuvoje bus euras, o ne litas, nelems užsieniečių pasirinkimo įsigyti būstą čia ar ne čia. Mūsų vertinimu, kainų augimas susijęs tik su gyventojų lūkesčiais. Ir vien dėl to, jog gyventojai tikisi, kad butai brangs, kainos iš tiesų gali būti šiek tiek pakeltos. Bet visa tai susiję ne tik su lūkesčiais.
Reikėtų paminėti, kad pagrindinės priežastys vis dėlto yra didėjantis būsto įperkamumas ir didėjantis nuomos planingumas, kuris rodo, kad būsto įsigijimas gyventojams yra patrauklesnė alternatyva nei būsto nuoma“, – teigė N. Mačiulis.

Euro „atėjimas“ neišvengiamas
Renginio pabaigoje šiauliečiai domėjosi, ar lietuviai ne be reikalo tiek daug dėmesio skiria planuojamam euro įvedimui, galbūt ši iliuzija subliūkš ir visos pastangos nueis perniek.
„Aš manau, kad tikimybė, jog Lietuva įsives eurą, yra labai artima šimtui procentų. Dėl infliacijos jokio neapibrėžtumo nėra, biudžeto deficitas pernai, panašu, neviršijo 3 procentų bendrojo vidaus produkto, ko reikalauja Mastrichto sutartis. Galėtų būti kokie nors nesvarūs Vyriausybės sprendimai, kurie labai smarkiai padidintų Lietuvos finansinius įsipareigojimus ir iššauktų neigiamą Europos Komisijos ar Europos centrinio banko vertinimą, bet Vyriausybė jau ne kartą parodė, jog nori įvesti eurą 2015 metais. Matome, kad priimami tokie sprendimai, kurie nedestabilizuoja valstybės finansų. Valstybės finansų stabilumas, nuolatinis deficito mažėjimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetų“, – šiauliečių abejones sklaidė ekonomistas N. Mačiulis.

N. Mačiulis pripažino, kad Taline po euro įvedimo nekilnojamojo būsto kainos kilo net iki 30 proc.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.