Dienraštis „Šiaulių naujienos“ ne kartą rašė apie antstolių veiksmus, kurie susilaukė gyventojų ir verslininkų nepasitenkinimo – antstoliai neretai viršydavo savo įgaliojimus, areštuodavo didesnį turtą, nei privalėjo. Teisingumo ministerija kiekvienais metais gauna daug piliečių skundų, kuriuose skundžiamasi galimai neteisėtais antstolių veiksmais. Didžiojoje daugumoje skundų yra keliami klausimai dėl antstolio vykdymo išlaidų dydžių bei piniginių sumų išieškojimų.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Skundas – tik teismui
Teisingumo ministerija praėjusią savaitę išplatino pranešimą, kuriame keliamas klausimas – ką gyventojams reikia žinoti apie skundus dėl antstolių veiksmų. Pasak Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjo Igorio Golubajevo, antstolių veiksmai dėl piniginių sumų išieškojimo gali būti skundžiami tik teismui. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų tikrinti ir vertinti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo išlaidų apskaičiavimu.
„Tokiais atvejais asmens, nesutinkančio su antstolio vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, skundas turi būti pateiktas pačiam antstoliui, o jis turi skundą išnagrinėti per 5 darbo dienas. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė“, – sako I. Golubajevas.
Išieškoti gali tik dalį pajamų
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis gali išieškoti pinigines sumas iš skolininkui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, darbo užmokesčio bei kitų pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui. Pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui, yra visų rūšių pensijos, dividendai, stipendijos, autoriniai atlyginimai, laimėjimai loterijoje, konkursuose, grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, sumos, gautos už žalos atlyginimą ir panašiai.
Civilinio proceso kodekse numatyta, kad pagal vieną vykdomąjį dokumentą iš skolininkui priklausančių pajamų galima išskaityti 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Kaip parodė dienraščio „Šiaulių naujienos“ aprašyti atvejai, antstoliai nesivargindavo skaičiuoti procentų ir areštuodavo visą įmanomą turtą.
Apribojimai skoloms išieškoti
Teisingumo ministerijos atstovas pabrėžia, kad piniginių sumų antstoliai negali išieškoti iš valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpos, išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą, išeitinės išmokos, sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą.
„Išieškojimas taip pat negalimas iš laidojimo pašalpų bei išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai“, – pažymi I. Golubajevas.
Areštavo visą turtą
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė apie Šiauliuose kontorą turinčio antstolio Andriaus Liaškovo veiksmus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, antstolis galimai nepaisė antstolių etikos kodekso. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis turėjo areštuoti įmonės turtą, tačiau areštavo sąskaitas ir kasą. Įmonė dėl to nebegalėjo vykdyti net minimalios veiklos, sutriko darbas.
Redakcija taip pat buvo sulaukusi vienos šiaulietės, septyniasdešimt devynerių metų Veronikos (tikroji pavardė ir vardas redakcijai žinomi) laiško, kuriame moteris skundėsi antstolio A. Liaškovo veiksmais. Moteriai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenantys jos artimieji apliejo apatiniame aukšte gyvenančius kaimynus, kurie savo butą buvo apsidraudę. Draudėjai žalą įvertino dviem su puse tūkstančio litų. Vos galą su galu suduriančios pensininkės gyvenimas tuomet pakrypo liūdna linkme – antstolis, pasak moters, atėmė iš jos paskutinį kąsnį – areštavo visą gaunamą socialinę pašalpą.
