M. Jankauskaitė: „Šiandien smurtą gali patirti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo jo subordinuotos lyties. Tai tam tikra galios išraiška, suformuluota kultūros. T. y. asmuo tiek fiziškai, tiek psichologiškai gali nukentėti vien dėl to, kad smurtautojo akimis auka neatitinka lyčių normų, esančių kultūroje.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių Moterų veiklos inovacijų centras (MVIC) surengė seminarą „Smurtas artimoje aplinkoje: kaip veiksmingai organizuoti apsaugą nukentėjusiems“, skirtą tarptautinei akcijai „16 dienų be smurto“ paminėti. Lyčių galimybių puoselėtoja Margarita Jankauskaitė su seminaro dalyviais pasidalijo patirtimi, praktinėmis žiniomis bei kompetencija teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje.
Smurtas – galios išraiška
Pastebima, kad smurto artimoje aplinkoje aukomis dažniausiai tampa moterys. Vyrai su smurtu susiduria rečiau. Anot lygių galimybių puoselėtojų, taip yra, nes visuomenėje stipriosios lyties atstovams suteikiama daugiau galių.
Kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje arba šeimoje, iš esmės kalbama apie smurtą lyties pagrindu. Ankstyviausia prasme lyties sampratos sąvoka pradėta vartoti, vyrų smurtui prieš moteris apibūdinti. Anksčiau manyta, kad smurtas natūralus dailiosios lyties atstovės paauklėjimas, nurodantis jos vietą šeimoje. Tik apie 1970 atsirado suvokimas, kad problemą reikia viešinti, jog tai nėra tik šeimos reikalas.
„Šiandien smurtą gali patirti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo jo subordinuotos lyties. Tai tam tikra galios išraiška, suformuluota kultūros. T. y. asmuo tiek fiziškai, tiek psichologiškai gali nukentėti vien dėl to, kad smurtautojo akimis aukos elgesys neatitinka tam tikrų socialinių normų“, - pastebėjo M. Jankauskaitė.
Anot specialistės, smurto aukomis dažniausiai rizikuoja tapti iš bendros kultūros išsiskiriantys, kitaip atrodantys asmenys. Pavyzdžiui, asmuo gali būti nebūtinai homoseksualus, bet jeigu kažkam pasirodys įtartina jo šukuosena, eisena ar kūno kalba, toks žmogus rizikuoja tapti potencialiu taikiniu.
Lyties požiūriu laimi vyrai
Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai girdime argumentą, kad tiek vyrai, tiek moterys iš prigimties skirtingi. Tačiau specialistės teigimu, tokiai minčiai galima atrasti kontrargumentą.
„Jeigu socialine tvarka vaidmenys, kuriuos mes atliekame, būtų iš tiesų nulemti žmogaus biologijos, visur pasaulyje, į kokią valstybę benuvažiuotumėme, turėtumėme rasti visiškai vienodą suvokimą, kas yra vyras ir moteris. Deja, taip nėra. Suvokimo variacija, koks turėtų būti vyro vaidmuo ir koks moters, visur skiriasi ir jis nuolat kinta“, - sakė M. Jankauskaitė.
Pavyzdžiui, XIX a. pradžioje manyta, jog moterys negali būti genijais, nes jos pernelyg tvirtai stovi ant žemės ir yra pernelyg racionalios. Tuo tarpu XX a. moterys pradėtos laikyti šeimyniškomis, švelniomis, mielomis, kukliomis būtybėmis, kitaip tariant - tomis, kurios mąsto jausmais: „Tiesioginė biologinė priklausomybė neegzistuoja. Nesakau, kad vyrai ir moterys fiziologiškai nesiskiria. Daug kas priklauso ir nuo socialinės aplinkos bei mums primetamų normų“, - teigia M. Jankauskaitė.
Pavyzdžiui, tiek berniukai, tiek mergaitės lyčių požiūriu gauna skirtingą ugdymą. Berniukai žaidžia tik su kaladėlėmis ir šautuvais, mergaitės – lėlytėmis, meškiukais. O taip neturėtų būti. Vaikai turėtų gauti vienodas galimybes išmėginti įvairias pažinimo sritis.
„Kai esi įstatomas į tam tikrus rėmus, išeiti iš jų labai sudėtinga. Pamėginus peržengti apibrėžtą ribą, socialinės sankcijos garantuotos. Tarkime, jei Afganistane bus pasakyta, kad mokytis yra nemoteriška, o dailiosios lyties atstovės vis tiek sieks mokslo, tuomet toks elgesys joms gali baigtis ne tik sumušimu, bet ir mirtimi“, - pabrėžė M. Jankauskaitė.
Kai taikomos sankcijos, atsiranda nužmoginimas. Tuomet tiek vyrai, tiek moterys patiria spaudimą, tačiau, anot lygių galimybių puoselėtojos, skirtingos lyties atstovai spaudimą patiria nevienodą.
Pavyzdžiui, vyrams, siekiantiems išvengti socialinio spaudimo, užtenka tiesiog nesielgti kaip moterims. O moterims tokio aiškaus signalo nėra. Net ir būdamos idealios, jos vis tiek neatitiks kažkieno keliamų reikalavimų.
„Socialinis konstravimas veikia mus visus. Tai galinga, varžanti struktūra, kurios įveikimas reikalauja didelių, individualių pastangų, kartais net aukų“, - reziumuoja M. Jankauskaitė.
