Juozas GINKUS

Buvęs Šiaulių meras, liberalcentristas Genadijus Mikšys supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tai galutiniu ir neginčijamu sprendimu konstatavo Vyriausiasis administracinis teismas. Perfrazuojant teismo sprendimą, G. Mikšys būtų likęs kaltas, net jeigu jo artimieji ir nebūtų turėję naudos.

Galutiniu ir neginčijamu sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kad tuometinis Šiaulių miesto meras G. Mikšys nepaisė pareigos vengti interesų konflikto, o kilus konfliktui – nusišalinti. 2010-ųjų spalį komisija konstatavo, kad G. Mikšys, sprendęs klausimą dėl steigiamų miesto kapinių, į kurių teritoriją patenka ir jo sutuoktinės artimiesiems nuosavybės teise priklausanti žemė, supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą G. Mikšys buvo apskundęs ir taip įgijo teisę kandidatuoti pastaruosiuose rinkimuose.

G. Mikšio istorija – pavyzdys, kad prisidirbę valdininkai ir politikai gali išsisukti nuo atsakomybės. Tereikia išlaukti trejus metus ir tikėtis, kad yla iš maišo neišlįs.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo pažymėjusi, kad Daušiškių kapinių reikalus G. Mikšys sprendė nuo 2005-ųjų, kai vadovavo Savivaldybės administracijai.

Tačiau dėl šios nuodėmės G. Mikšį išteisino dar Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs, kad  Vyriausioji tarnybinės etikos komisija negali vertinti veiksmų, atliktų seniau nei prieš trejus metus.

Sprendžiant iš Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, G. Mikšio kaltė būtų pripažinta net ir tuo atveju, jeigu jo žmonos artimieji nebūtų gavę pinigų už visuomenės reikmėms paimtą žemę. Teismas konstatavo, kad G. Mikšys nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, ir nesvarbu, ar priimtas sprendimas naudingas buvo jo sutuoktinės giminaičiams, „kadangi net ir nenaudingas sprendimas artimam asmeniui gali sukelti interesų konfliktą“.

„Net ir nenaudingas sprendimas artimam asmeniui gali sukelti interesų konfliktą. Konfliktą kelią asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą“, - išplatintame pranešime teigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.