Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino ir apdovanojo 47 daugiavaikes motinas, išauginusias ir gerai išauklėjusias septynis ir daugiau vaikų ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais. Tačiau laikai tokie, kad 7 vaikus išauginti dorais žmonėmis, kurie pasiektų nepaprastų aukštumų, atrodo neįmanoma. Juk puikiai žinome, kad ir vienas vaikutis jaunai šeimai, norinčiai jam duoti visa, kas tik geriausia, tampa nemenku išbandymu. Sutikite, kad tik pamaitinti ar aprengti atžalos nepakanka – ji turi teisę rasti savo gyvenimo kelią ir džiaugtis visais vaikystės privalumais. Tad kaip gyvena Šiaulių daugiavaikės šeimos – kalbame su Šiaulių gausių šeimų bendrijos pirmininke Vida Bružiene.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Šiaulių mieste daugiavaikių šeimų žymiai sumažėjo
Gausių šeimų asociacija gausioms šeimoms padeda gyventi lengviau, paprasčiau, smagiau bei siekia, kad jas remtų valstybės institucijos, visuomenė, verslas. Vien asociacijos veikla rodo, koks svarbus vaikų užimtumo bei šeimos laisvalaikio organizavimas, įvairūs mokymai suaugusiems, susitikimai ir interesų klubai, parama ir labdara šeimoms bei kiti projektai.
Šiaulių gausių šeimų bendrijos pirmininkė Vida Bružienė sako, kad narių šioje bendrijoje itin sumažėjo: „1999 m. bendrijoje buvo maždaug 200 narių (šeimų), o dabar tik 61. Pati didžiausia šeima – turinti šešis vaikus, aštuonių ar septynių jau nebėra. O turėjome šeimų su dvylika ir trylika vaikų.“
Kai bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje globoja tris ar daugiau vaikų nuo 7 iki 18 metų mokama 0,4 (52 litų arba 15,2 eurų) bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų. Išmoką vaikas gali gauti ir sulaukęs pilnametystės, jei toliau tęsia mokslus mokykloje, aukštojoje ar siekia įgyti profesinį išsilavinimą. Kaip praneša Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė, balandžio mėnesį išmoka vaikui išmokėta 839 vaikams iš daugiavaikių šeimų. Skiriant socialinę pašalpą šeimai, išmoka vaikui įskaičiuojama į šeimos pajamas, todėl išmokos vaikui dydžiu sumažėja socialinė pašalpa. Taigi, kokius vaiko poreikius su tokia suma patenkinsi? Pirkti naujus batus ar nusivesti į teatrą?

Nebėra galimybės pigiau išvykti prie jūros
Šiaulių gausių šeimų bendrija kaip tik gali, taip ir padeda gausioms šeimoms. Ne paslaptis, kad šeimos gauna besibaigiančio galiojimo maisto produktų, taip pat avalynės ir rūbelių. „Bet mes labiausiai norėtumėme švietimo, edukacijos, prasmingo laisvalaikio. Norėtumėme aplankyti teatrus, nes gausios šeimos tikrai jų neaplanko. Norėtumėme turėti kur švęsti šventes, galimybes išvykti į vaikų stovyklas ar šeimas išvežti prie jūros“, – sako V. Bružienė ir patikina, kad gausios šeimos negali leisti sau kelionės net ir prie jūros.
Imkime vidutinę kelionės kainą autobusu pirmyn ir atgal (gausi šeima – du suaugę asmenys ir mažiausiai trys vaikai). Grubiai tariant maždaug 25 litus kainuoja vienas autobuso bilietas į Palangą. O dar nakvynė, maistas... Nelabai išvažiuosi. Anksčiau gausios šeimos turėjo galimybę nemokamai pasinaudoti nameliais, esančiais Šventojoje. „Kauno kūno kultūros institutas namelius buvo mums išnuomojęs. Mes mokėjome už vandenį ir elektrą. Ten 8 metus gyvenome 11 namelių. Vienas namelis buvo skirtas vienai bendrijai. Kadangi jais galėjome naudotis visas 9 savaites, tai devynios šeimos išvažiuodavo – per savaitę po vieną šeimą. Tai buvo didžiausias džiaugsmas, nes atvykdavo visi vienodi, gausios šeimos dalydavosi įspūdžiais, receptais, bendrai darydavosi valgyti bendroje virtuvėje“, – sako pirmininkė. O pernai ir šiemet šitie nameliai tapo jau nebeprieinami.
Paklausus kodėl, pirmininkė pasiūlo – nuvažiuokite į Šventąją ir pamatysite: užkalti langai ir viskas. „Geriau užkalti langai, nei leisti ten pagyventi gausioms šeimoms – nėra naudos. Pernai buvome nuvykę dar pasiimti likusio inventoriaus. Negana to, namelius šeimos tvarkė iš vidaus, nors iš išorės gal ir prastai jie atrodo“, – sako V. Bružienė.
Ir vis dėlto bendrija reikalinga gausioms šeimoms – per ją ne tik bendrauja, bet ir viena kitai padeda. Net ir vienišai mamai besitvarkant namuose prireikia vyriškos rankos.

Neturi tinkamų patalpų
„Aišku, mums reikėtų gerų patalpų, nors kažkokios salės, kad šeimos galėtų ką nors nuveikti drauge, pasidalyti žiniomis, patirtimi. Bet mes neturime tam galimybių – biuro nuoma yra labai brangi“, – teigia V. Bružienė.
Savivaldybės dėka atsiranda patalpos biurui, bet jos per mažos, o kraustytis tenka kas trejus metus – baigėsi sutartis ir keliauk. „Už nuomą nereikia mokėti, bet mokame už šilumą, už kiemo tvarkymą, pirmininką išlaikome. Greitai bendrijai sukaks 25 metai. Per tuos metus daugybėje vietų glaudėmės, nes nuolat reikėjo persikraustyti“, – aiškina pirmininkė.
Mažos kvadratūros patalpose šeimos ne tik negali susirinkti vienu metu, netelpa ir gauta parama.
„Pavyzdžiui, gautą paramą norime palaikyti kokiai nors šventei. Žaislus laikome iki Kalėdų, juk tai didžiausia vaikų šventė, o juos kažkur reikia pasidėti“, – sako V. Bružienė.
Tačiau bene skaudžiausia pirmininkei dėl itin įsitvirtinusio neigiamo požiūrio į gausią šeimą – moteris, užauginusi 5 vaikus, puikiai žino daugiavaikės šeimos gyvenimo specifiką ir ne kartą išgyveno nepajudinamą visuomenės nusistatymą.
„Jeigu mamos sužinodavo, kad vaikai iš daugiavaikės šeimos, sakydavo savo vaikams, kad nebendrautų. Net ir dabar vaikas priverstas nešioti tą etiketę, nepaisant, net jei jis yra protingesnis ar geriau mokosi už geriau gyvenančių šeimų atžalas“, – teigia V. Bružienė.
Pasak jos, net ir žurnalistai kviečia į televizijos pokalbių laidas asocialias šeimas ir neieško doros, tvarkingos šeimos vardan to, kad galėtų padaryti šou.
V. Bružienė sako, kad yra tiek gausių pavyzdinių šeimų, tiek ir tokių, kurios savo gyvenime paslydo. „Bet jos taip pat nori palaikymo ir supratingumo. Dauguma daugiavaikių mamų užaugo vaikų namuose arba asocialioje šeimoje. Joms teko matyti tokį gyvenimą, augti visai kitomis sąlygomis“, – sako pirmininkė.
Pasak V. Bružienės, susidaro toks įspūdis, kad visi mano, jog gausioms šeimoms nieko nereikia – jos kruopomis sočios. Be to, dabar dėmesio ir finansinės paramos sulauks šeimos, nusprendusios globoti vaiką. Tačiau daugiavaikės mamos ir tai priima jautriai. Kaip gali jaustis šeimos, kai niekas nepadeda, net kai pritrūksta maisto.
V. Bružienė papasakoja apie kelias labai geras šeimas, kurias slegia finansinė našta. Vienus į kampą spaudžia būsto paskola, kitus – vien tai, kad vaikas suserga. „Abu tėvai dirba ir, jeigu vaikas neserga tą mėnesį, nereikia vaistų, tai nuo algos iki algos išgyvena. Bet jeigu suserga vaikas... Tai gerai, kai tėvų tėvai gali paremti. Bet jeigu jie asocialūs – niekas nepadės“, – sako V. Bružienė.
O jų pažįstamų, artimųjų ratas nėra didelis, jie neturi draugų, kurie galėtų paremti.
Ir vis dėlto pirmininkė patikina – yra daug buvusių bendrijos narių, kuriais galima didžiuotis – dabar jų vaikai suaugę žmonės, intelektualai, užimantys aukštas pareigas.

Pasak V. Bružienės, gausios šeimos labiausiai norėtų švietimo, edukacijos, prasmingo laisvalaikio.
Artūro STAPONKAUS nuotr.