Daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Virginija Remeikienė teigia, kad daugybės namų gyventojai norėtų renovacijos, jei tik tam būtų palanki situacija.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Kai Šiaulių regione renovuoti tik 56 daugiabučiai, o visoje šalyje – 470, žinia, kad Vyriausybė už daugiabučių renovavimui skirtas lėšas ketina pirkti sraigtasparnius, sukėlė didžiulę pasipiktinimo bangą ir visoje Lietuvoje, ir Šiauliuose.

„Premjero džiūgavimas, kad esą dabar pinigai bus efektyviai panaudoti, yra aukščiausio laipsnio nesąmonė, - piktinasi kelių daugiabučių namų bendrijų pirmininkė Virginija Remeikienė. - Jei renovacijai būtų skiriama 50 procentų valstybės parama, per metus mieste atnaujintume ne po kelis, bet po kelias dešimtis daugiabučių, juk mūsų renovuotame name net šešis kartus sumažėjo šilumos sunaudojimas. Įsivaizduokite, ką tai reikštų miesto, šalies mastu!“
O štai Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prie Aplinkos ministerijos Vyriausybės sprendimo nekomentuoja ir teigia, kad šalyje renovacija... vyksta

Judama vėžliškais tempais
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus vedėja Danguolė Mikutienė informuoja, kad iš viso Lietuvoje renovuota 470 daugiabučių, 264 daugiabučiai namai ruošia investicijų planus, 121 – perka techninius projektus, 109 – vykdo rangos konkursus, o 58 – atlieka rangos darbus ir tik geras pusšimtis namų šiuo metu vykdo renovaciją.
Šiauliams gal tai ir būtų rodiklis, nes, anot miesto daugiabučių namų asociacijos prezidento Liudo Ramanausko, renovuotini visi namai, pastatyti iki 1993 metų, kurių mieste yra 850–900!
Po to, kai Vyriausybė „išdrebėjo“ vos 15 procentų paramą daugiabučių gyventojams, renovacijos procesas Šiauliuose merdi – visa tai, anot L. Ramanausko, tėra tik „ašaros“. Juolab kad valstybė grąžins mažą dalį investuotų pinigėlių renovuotų namų gyventojams ir tik tada, jei bus pasiektas ne mažesnis kaip 40 procentų šilumos taupymo efektas. O tai vėl savo ruožtu yra neapibrėžtumas: pinigų galima ir nebeatgauti...

Todėl, matyt, iš viso Šiaulių regione renovuoti tik 56 daugiabučiai (kai vien Šiauliuose jų esama apie 900, o kur dar Radviliškis, Kelmė, Kuršėnai, Akmenė, Joniškis ir kiti miestai bei miesteliai?..), 14 daugiabučių ruošia investicijų planus, 9 perka techninius projektus, 3 vykdo rangos konkursus ir tik 5 atlieka konkrečius darbus.
Šitokiais tempais ir iki kito tūkstantmečio nebetoli...

Oficialus požiūris – renovacija vyksta
„Apsispręsti dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje, o apsisprendus – įgyvendinti projektą, yra ilgalaikis procesas. Kaip ir daugelis ES projektų, taip ir šis, vykdomas laikantis atitinkamų procedūrų ir reikalavimų, - teigia Vilniuje įsikūrusios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus vedėja D. Mikutienė. - Be to, programos įgyvendinimo metu keitėsi kompensavimo tvarka ir kiti teisiniai reikalavimai. Gali būti, kad dar viena priežastis – per mažas programos žinomumas – daugiau kaip dvejus metus negalėjome pradėti visuomenės informavimo – viešinimo kompanijos, nes kai kurie viešųjų konkursų dalyviai – paslaugų teikėjai, jo nelaimėję, teismuose ginčijo sprendimus. Teismus laimėjome, tačiau tai užtruko labai ilgai. Dabar, kai pagaliau suplanuoti visuomenės informavimo-viešinimo darbai pajudėjo, iškart pajutome žmonių susidomėjimą. Be to, žinomumo apie programą didinimui Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje vyko reorganizacija. Vienas iš tikslų – suburti bei turėti specialistų komandą – konsultantų, nesėdinčių kabinetuose, o važiuojančių ir įvairiomis formomis pateikiančių informaciją tiesiogiai žmonėms, norintiems atnaujinti savo daugiabučius.“

Pasak D. Mikutienės, yra ir subjektyvių priežasčių, susijusių su žmonių mąstymu, gyvenimo būdu ir panašiai. Kadangi šis daugiabučių atnaujinimo modelis yra savanoriškas bei grindžiamas darnia kaimynyste (sprendimai priimami bendrai), tai namuose, kuriuose žmonės pažįsta vieni kitus, bendrauja ir draugauja, sprendimai ir pats projekto įgyvendinimas vyksta sklandžiau bei greičiau, ten, kur šito nėra, visas procesas yra sudėtingas ir užima žymiai daugiau laiko. Be to, dalis žmonių yra abejingi ir nesuinteresuoti šilumos taupymu, namo bendros nuosavybės priežiūra, nenorima prisiimti finansinių įsipareigojimų ir panašiai.
„Didelę žalą padarė ir kai kurių asmenų, tarp jų – ir politikų neatsakingi pasisakymai viešojoje erdvėje. Neretai jie prasilenkdavo su tiesa, kartais būdavo išvis melagingi. Tai glumino žmones, vertė juos abejoti, nepasitikėti siūlomais neabejotinais renovacijos privalumais ir nauda“, - sako D. Mikutienė.

Be to, D. Mikutienė aiškina, kad iki 2013 metų pabaigos 100 procentų padengiamos atnaujinimo projekto parengimo išlaidos, techninės priežiūros išlaidos, projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos, teikiama iki 30 procentų parama energiją taupančioms priemonėms, jeigu namą atnaujinus sutaupoma ne mažiau kaip 40 procentų šilumos („Jei!“), o nepasiturintiems gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo kompensaciją, renovacija nekainuoja nė cento – jiems viską 100 procentų kompensuoja valstybė.
O štai Vyriausybės ketinimų daugiabučių renovavimo lėšas panaudoti kitam tikslui – įsigyti sraigtasparnių – D. Mikutienė visai nekomentuoja ir neigia, kad Lietuvoje daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinamas patyrė fiasko.

Vertina kaip pasityčiojimą
Šiaulietės kelių daugiabučių (tarp jų yra jau renovuotų) bendrijų pirmininkės Virginijos Remeikienės nuomonė visai kitokia nei Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojos apie renovacijos stabdžius.
„Dar tokio pasityčiojimo nesu mačiusi! - sako V. Remeikienė. - Pirmiausiai sudaromos drakoniškos sąlygos renovacijai, kad žmonės net neišgali ja pasinaudoti, o po to labai gražiai pinigai „nuplaunami“. Ir tai jau antras sykis, kai Vyriausybė šitaip pasielgia. Kas pagaliau tie 15 procentų, kuriuos žadama grąžinti?“
Virginija Remeikienė pasakoja su grupe šiauliečių daugiabučių pirmininkų apsilankiusi Latvijoje, kur per ilgą pokalbį su Bauskės meru sužinojo, kad Lietuvos ir Latvijos vyriausybės į daugiabučių renovavimą žiūri, švelniai tariant, labai skirtingai...

Latvijoje, kaip ir Estijoje, renovuoti daugiabučiams skiriama 50 procentų parama, kai Lietuvoje – vos 15 procentų.
„Matyt, mano, kad esame multimilijonieriai, - šaiposi pirmininkė, o paskui rimtai tęsia: - Be to, „suėdė“ Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą Šiauliuose, dabar aš, kaip bendrijos pirmininkė, dėl renovacijos kaskart turėsiu vykti arba į Panevėžį, arba į Vilnių. Telefonu tokie reikalai netvarkomi. Argi visa tai normalu?“
Anot V. Remeikienės, daugybė namų imtųsi renovacijos, jeigu tik tam būtų palanki Vyriausybės politika. O dabar jau sužlugdyta M. Valančiaus gatvės 2-ojo namo renovacija antrajame etape (su 50 procentų kompensacija) – valdžia apgavo atgaline data pritaikydama įstatymą, todėl daugiabučio bendrija priversta džiaugtis gavusi vos 140 litų paramą vienam kvadratiniam metrui (maždaug 18 procentų). Ir tai, pirmininkės teigimu, dėl tų pinigų teko kone bartis...
Visą laiką keitėsi įstatymai – taip dažnai ir radikaliai, jog, pasak V. Remeikienės, galima buvo pakvaišti. „Tačiau, kas blogiausia – jei jau pasirašei sutartį, niekur nebesidėsi, net jei Vyriausybė persigalvotų ir skirtų tik 5 procentų kompensaciją“.

Vyriausybė niekaip negali apsispręsti ir nuolat keičia savo nuomonę, todėl M. Valančiaus gatvės antrojo namo gyventojai daugiabučio bendrijos pirmininkę yra įpareigojusi paduoti Vyriausybę į teismą.

Vyriausybės veiksmai - neprognozuojami
„Išleidusi renovacijos pinigus sraigtasparniams įsigyti, Vyriausybė vargu ar paskui besuras lėšų užkamšyti tai skylei, - teigia V. Remeikienė. - Jau ir taip esame verčiami rinktis pigiausias medžiagas, beveik nėra kaip patikrinti konkurse dalyvaujančių firmų profesionalumo...“
Ne ką geriau ir su kreditais. „Prieš kelerius metus renovuoti vienam daugiabučiui iš vieno banko gavome kreditą su 4,6 procento palūkanomis, iš kito – 4,2 procento palūkanomis, - aiškina pirmininkė. - Dabar palūkanos sudaro 3 procentus, bet ar tas vienas procentas su trupučiu sudaro didelį skirtumą? Be to, pradėdamas renovaciją, turi iš karto imti ir banko paskolą, kai anksčiau galėjome mokėti savais pinigėliais ir panašiai.“

Tad suprantama, kodėl Šiaulių daugiabučių gyventojai neskuba į renovaciją.
„Pykstu ant aplinkos ministro, jo priimtų sprendimų, o premjero džiūgavimas, kad esą dabar pinigai bus efektyviai panaudoti, yra aukščiausio laipsnio nesąmonė, - įsitikinusi pašnekovė. - Jei renovacijai būtų skiriama 50 procentų valstybės parama, per metus mieste atnaujintume ne po kelis, bet po kelias dešimtis daugiabučių, juk mūsų renovuotame name net šešis kartus sumažėjo šilumos sunaudojimas. Įsivaizduokite, ką tai reikštų miesto, šalies mastu!“