Kaip rodo patirtis, gyventojų nenorą renovuoti daugiabučius skatina nuolat besikeičianti Vyriausybės politika šiuo klausimu bei vengimas įsiskolinti bankams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Nežiūrint visų valdžios pastangų, daugiabučių renovavimo procesas šalyje „stringa“. Tam esama ne vienos priežasties, iš kurių bene pati svarbiausia - nuolat besikeičianti, it orai pajūryje, valdančiųjų politika šiuo klausimu.
Renovacijai pritarta
Pranešimą, pavadintą „Daugiabučių namų energetinio efektyvumo didinimo programa“, Šiaulių miesto savivaldybėje skaitė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė. Jos teigimu, valstybės politika daugiabučių renovavimo klausimu keitėsi ne sykį. „Viskas prasidėjo dar 1996 m., gavus Pasaulio banko paskolą. Pirmame etape renovuota apie 600 daugiabučių namų. Vėliau valstybė pakeitė „žaidimo sąlygas“ skirdama tik 30 proc. kompensaciją, tačiau gyventojai gana abejingai priėmė tą žinią. Dar vėliau, kompensacijas už renovavimą padidinus iki 50 procentų, norinčiųjų renovuoti būstus padaugėjo – gimė JESSICA programa, tačiau laukto masiškumo vis dar nėra“, - konstatavo E. Radavičienė.
Vidutiniškai vienas butas per šildymo sezoną šilumininkams sumoka 2500 litų. Numatyta įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones valstybės mastu, pradedant būtent nuo tų pastatų, kuriuose per metus sunaudojama daugiau negu 200 kWh / m2 šilumos.
Pasak pranešėjos, šiuo metu dauguma būstų savininkų pritaria renovacijos idėjai, bet dėl gebėjimų ar žinių stokos nerodo deramos iniciatyvos. Dažna priežastis – gyventojų baimė bei netikrumas dėl ateities ir nenoras įsiskolinti bankams.
Netolimoje ateityje investicijų projektų rengimą ketinama perleisti savivaldybėms, o lėšas renovacijai iš bankų skolintųsi nebe gyventojai, bet programos administratorius, kurį skirs savivaldybė. Ji taip pat rūpintųsi ir atliekamų renovavimo darbų rezultatais bei kokybe. Pradėti ketinama nuo prasčiausios būklės pastatų, kurių stovį deramai įvertins techniniai ekspertai.
„Reikia įvertinti ir galimą poveikį šilumos sektoriui, - kalbėjo E. Radavičienė. - Sumažėjus šilumos suvartojimui svarbu, kad nepakistų šilumos kaina.“
Neteks kompensacijų
Aplinkos ministerijos iniciatyva visos šalies savivaldybės buvo kviečiamos iki vasario 15 d. teikti paraiškas, tačiau likus trims dienoms iki termino paraiškas pateikė vos pusė savivaldybių, daugiausia – smulkiųjų Lietuvos miestų ir miestelių savivaldybės.
Pasak E. Radavičienės, sekant Lenkijos pavyzdžiu, savininkams, nepritariantiems būsto energetinio efektyvumo didinimo įgyvendinimui, bus naikinamos valstybės skiriamos kompensacijos už šildymą. Gali būti, kad tai bus daroma palaipsniui, nors lenkai kompensacijas besispyriojantiems butų savininkams panaikino iš karto bei negrįžtamai. Ir tai, esą, davė rezultatą, nes buvo pastebėta, jog gaunantys kompensacijas yra mažiausiai suinteresuoti taupyti šilumą savo butuose.
Be abejo, šitokios permainos savivaldybių administracijoms bus didelė našta, todėl ketinama steigti Būsto energijos taupymo agentūrą, kuri dirbs su savivaldybėmis. O kad geri norai nepaskęstų popieriuose, bus taikomos supaprastintos standartinės procedūros. Vykdant statybos darbų priėmimą papildomą kontrolę užtikrins Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Jau šiemet energetinio efektyvumo priemonės bus pradėtos įgyvendinti 500 šalies daugiabučių.
Renovacijai sunaudotų lėšų grąžinimas tęsis 10-15-20 metų, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, nes pasigirdo nuomonių, jog nuolat brangstant šilumai skolos grąžinimas gali gerokai nusitęsti.
Statybos darbų broką ekspertai stengsis išaiškinti per du metus po renovacijos pabaigos.
Į klausimą, ar bus leidžiama renovuoti ne visą, o tik dalį namo, E. Radavičienė atsakė, jog tai „svarstytinas klausimas“.
