Vilniaus g. 237 daugiabučio sklypas buvo įregistruotas prieš šešiolika metų, bet patys gyventojai ir Savivaldybė apie tai sužinojo tik dabar. Kiemo valymo mokesčiais nepatenkinti gyventojai gali sulaukti ir kitokių mokesčių naštos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių valdžios sprendimas gyventojams užkrauti prievolę valyti daugiabučių kiemus kelia nemažai diskusijų. Patys daugiabučių gyventojai tokiais valdžios sprendimais yra pasipiktinę. Privačiuose namuose gyvenantys atkerta, kad nieko nemokamo nebėra ir mokėti reikia. Šiaulių ir kitų miestų savivaldybės tokius sprendimus priiminėja remdamosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.
Nemokamo nebeliko
Po dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijų apie daugiabučių kiemų valymą bei šios prievolės užkrovimą ant pačių gyventojų pečių netyla diskusijos. Į redakciją paskambinęs Evaldas Danilovas svarstė, kad daugiabučių gyventojų nepasitenkinimas jam atrodo nesuprantamas. Šiauliuose gyvenantis vyras gyveno tiek daugiabutyje, tiek privačiame name.
„Iš senų laikų likęs įprotis, kai viskas buvo nemokama. Dabar kiti laikai ir taip nebūna. Jeigu nereikės mokėti už kiemo valymą, tai įteisinus sklypą, kuriame stovi daugiabutis, gali tekti sumokėti žemės mokesčius. Aš pats kažkada gyvenau daugiabutyje, dabar gyvenu privačiame name. Rūpesčių, be abejo, daugiau nei daugiabutyje, kur grįžti po darbo ir nieko nereikia daryti“, - mano E. Danilovas.
Teismų praktika
Šiaulių miesto savivaldybė, kaip ir Vilniaus, Klaipėdos bei kitos šalies savivaldybės, sprendimą, kad daugiabučių gyventojai privalo tvarkyti namo, kuriame gyvena, kiemą, priėmė remdamosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) neskundžiama nutartimi, kad toks sprendimas yra teisėtas. Tačiau yra vienas niuansas – teismas tada pasisakė dėl Kauno miesto tarybos sprendimo teisėtumo. Ir nors tada teismas nusprendė, kad Kauno valdžios sprendimas buvo teisėtas, bet kitos savivaldybės tai suprato kaip teismo suformuotą praktiką bei ėmėsi priiminėti savo sprendimus.
Vis dėlto iš pokalbio su LVAT atstove galima buvo suprasti, kad kas tinka Kaunui, nebūtinai tinka Šiauliams (ir visai Lietuvai). „Teismas tada nagrinėjo Kauno miesto tarybos sprendimą ir negali išlipti iš bylos rėmų“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. Vis dėlto į klausimą, ar tokiu atveju reikėtų kiekvienos savivaldybės sprendimą nagrinėti atskirai, teismo atstovė neatsakė nei teigiamai, nei neigiamai.
Pasirūpina komersantai
Redakcija sulaukė ir ankstesnėse publikacijose įvardyto Rimvydo, gyvenančio Vilniaus g. 237 name, žinios, kad šio namo žemės sklypo planas buvo sudarytas dar 1998 m., tačiau jo žiniomis, Šiaulių miesto savivaldybė jokios informacijos apie tai neturėjo ir mokesčius už kiemo valymą skaičiavo taip, lyg namas neturėtų jokio žemės sklypą įteisinančio dokumento. Rimvydui kyla retorinis klausimas, kiek tada mieste yra tokių daugiabučių ir kaip tada jiems skaičiuojami mokesčiai.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė, komentuodama šią situaciją, teigė, kad iš tiesų minėto daugiabučio sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centre. „Tuo, tikėtina, pasirūpino komersantai, turintys patalpas pirmame aukšte, nes norėdami rekonstruoti savo patalpas, turėjo būti įforminę žemės sklypo nuomą (dalį, priskirtiną prie patalpų bendrame sklype). Jie ir mokesčius atitinkamus moka į biudžetą“, - teigė R. Budrytė.
Mokesčiai neišvengiami?
Pasiteiravus valdininkų, ar įteisinus žemės sklypą daugiabučių gyventojams teks mokėti žemės mokesčius, R. Budrytė tikino, kad jos žiniomis kol kas tokie sklypai nėra apmokestinami. „Mano žiniomis, daugiabučių namų sklypai ar jų dalys, priskirtinos butams, kol kas nėra apmokestinami, bet ateityje gali įvykti ir kitaip. Teritorijos valymo dalykai yra bendraturčių susitarimo reikalas“, - teigė vyriausioji miesto architektė.
Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjos Lauros Steponkienės, kuri rengė daug ginčų sukėlusį Tarybos sprendimą, teigimu, Šiaulių miesto tarybos sprendimas neprieštarauja jokiems įstatymams. „Paminėtina aplinkybė, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje LVAT neatnaujino anksčiau nagrinėtos bylos“, - atkreipė dėmesį L. Steponkienė.
Į klausimus, ar gyventojams įteisinus žemės sklypą reikėtų mokėti už teritorijos valymą bei sumokėti žemės mokestį, L. Steponkienė atsakė, kad bet kokiu atveju žemės sklypą tvarkyti reikėtų ir tai kainuotų. „Bendru sutarimu, pavyzdžiui, samdant paslaugų teikėją, reikėtų priskirtą žemės sklypą tvarkyti ir atitinkamai už tai mokėti. Mokestis galėtų skirtis, jei būtų įregistruotas mažesnis sklypo plotas. Jei daugiabučio gyventojai įteisintų žemės sklypą kaip nuosavybę, pagal LR Žemės mokesčio įstatymą privalėtų mokėti žemės mokestį, tačiau dėl dydžio nieko negalime pasakyti. Šį mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, Savivaldybėje gaunami tik apibendrinti duomenys dėl gauto žemės mokesčio“, - teigė L. Steponkienė.
