Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos vyriausiasis specialistas G. Zonis sako, jog šildymo sezonui reikia ruoštis iš anksto, kad sumažėtų gaisro rizika.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Spūstelėjęs šaltukas atnešė neįprastai daug gaisrų. Pastarąsias dvi savaites draudimo bendrovės kasdien registruoja mažiausiai po 2-3 gaisrų atvejus, o jų pridaryti nuostoliai nuo metų pradžios jau beveik pasiekė 2 milijonus litų. Neišvengta ir pirmųjų gaisro aukų - tragiškas gaisras, kilęs Joniškio rajone, užsiliepsnojus gyvenamajam namui trečiadienį nusinešė dviejų žmonių gyvybes. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos (ŠAPGTV) vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis sako, jog gaisrų skaičius išaugo dėl neteisingo kietojo kuro krosnių eksploatavimo. Tačiau labiausiai baugina žmonės, besišildantys savadarbiais įrenginiais.

Šiauliečiai šildosi kūrybingai
ŠAPGTV vyriausiasis specialistas G. Zonis sako, jog labiausiai gaisrų pagausėja žiemą. Pagrindinė gaisrų priežastis - neteisingas kietojo kuro krosnių eksploatavimas. Dažniausiai liepsnos įsiplieskia dėl netvarkingų ar nevalytų dūmtraukių, jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei elektros instaliacijos perkrovos. Ji įvyksta, kai stipriai atvėsus orams gyventojai šildosi papildomais prietaisais ir juos perkaitina. Įvykus trumpam jungimui, įsiplieskia ugnis, kuri greitai plinta ir dažnai tampa nebevaldoma. Rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius išvalyti suodžius iš dūmtraukių ir krosnių, jų neperkaitinti, nedžiovinti arti jų skalbinių, nelaikyti sukrautų malkų ar kitų degių medžiagų, nepalikti pravertų pakuros durelių.
„Žiemos metu yra eksploatuojama daugiau elektrinių šildymo prietaisų dėl to taip pat pagausėja gaisrų. Šiauliečiai kūrybingi – neretai naudoja savadarbius šildymo prietaisus, kurie dar labiau didina gaisro riziką“, - sako G. Zonis.

Kūrenamos atliekos kemša kaminus
Pasak G. Zonio, žiemą geriausia kūrenti kiek pastovėjusias malkas. Tinkamiausios - antrametės malkos. Netinka tais pačiais metais ruoštos malkos, geriau - sausesnės, nes nuo jų mažiau kemšasi kaminai.
„Problemų dažniausiai sukelia gyventojai, kūrenantys atliekas. Žiemą atsiranda ir tokių, kurie neturėdami malkų degina plastmasę ar gumą. Kūrena ir batus ar jau nebereikalingus drabužius nė nepagalvodami, kad pro kaminą kartu su dūmais keliauja šiukšlės, kurios nusėda ant kaminų sienelių. Nuo atliekų kamino anga siaurėja, o užsidegusi ant sienelių esanti derva sudaro oro pliūpsnį, su kuriuo kartu pro kaminą išeina ir ugnis, galinti nesunkiai uždegti stogą“, - pabrėžia G. Zonis.

Reikia ruoštis šildymo sezonui iš anksto
Pasak G. Zonio, gaisrų sumažėtų, jei žmonės šildymo sezonui ruoštųsi iš anksto. „Atsakingi žmonės rūpinasi savo turtu ir sveikata, todėl kasmet išvalo kaminus, apžiūri esamus įtrūkimus. Prieš šildymą būtina apžiūrėti kaminus ir juos nubalinti. Ant nubalintų kaminų sienelių greičiau pasimato įvairūs įtrūkimai. Taip galima nelaimei užbėgti už akių. Kai intensyvėja kūrenimas, greit pasimato įrenginių silpnosios vietos“, - teigia G. Zonis.
Nevalyto kamino trauka sumažėja. Jei užkuriant krosnį malkos sunkiai įsidega, o dūmai veržiasi į patalpas – ženklas, kad jau metas valyti kaminą.
Pasak G. Zonio, reikia rūpintis savimi ir savo aplinkiniais, nes gaisras gali pridaryti problemų ne tik namų savininkams. Jei gaisras kilo dėl gyventojo kaltės, žmogus yra baudžiamas – privalo sumokėti baudą, nors ir nukentėjo jo patalpos. O jei dar gaisro metu nukenčia svetimas turtas, gaisro nagrinėjimas gali persikelti į teismų sales. Baudos taikomos ir piliečiams, ir pareigūnams už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nepaisymą. Nustačius, kad nebuvo laikomasi priešgaisrinių reikalavimų, taikomos atitinkamos nuobaudos.
ŠAPGTV specialistai pastebi, kad dažniausiai gaisrai kyla girtaujančiose šeimose, kur žmonės krosnis kūrena įvairiomis atliekamos, o ne iš anksto pasirūpintu kuru.

Dėl gaisrų – rekordiniai nuostoliai
Dėl atšiaurių orų fiksuojama ypač daug gaisrų, kurie jau padarė rekordinių nuostolių draudimo bendrovėms. Palyginti su praėjusių metų pirmosiomis savaitėmis, šiemet Lietuvoje kilo beveik penktadaliu daugiau gaisrų, o ugnies sukelti nuostoliai yra 50 procentų didesni nei praėjusį sausį registruotos žalos. „Liūdniausia tai, kad apie trečdalį visų gaisrų būtų galima išvengti, jeigu gyventojai laikytųsi elementarių saugos taisyklių.
Draudimo bendrovių duomenys rodo, kad šaltuoju laikotarpiu gyventojų būstuose gaisrai kyla 2,5 karto dažniau nei kitais metų laikais, o jų nuostoliai sudaro daugiau nei 60 proc. visų per metus gaisro sukeltų žalų.

Aptrupėjęs ir neišvalytas kaminas – „tiksinti bomba“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.