Darbuotojai pasiilgina darbo dieną tvarkydami asmeninius reikalus – naršydami socialiniuose tinklapiuose, rašydami trumpąsias žinutes ar plepėdami su kolegomis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Pasibaigus darbo dienai, dažną užklumpa jausmas, kad laiką išnaudojo ne maksimaliai ir galbūt padarė ne viską, kas buvo planuota. Kiekvieną dieną išlikti produktyviam ir darbo metu neužsiimti pašaliniais veiksmais yra nelengva.
Verslo konsultantė Ieva Iacob sako, kad biure praleistų valandų skaičius ne visada priklauso nuo darbų kiekio: „Neretai darbuotojai pasiilgina darbo dieną tvarkydami asmeninius reikalus – naršydami socialiniuose tinklapiuose, rašydami trumpąsias žinutes, plepėdami su kolegomis ir panašiai.“
Anot specialistės, papildoma, su tiesioginėmis pareigomis nesusijusi veikla, ne tik atima darbo valandas, bet ir blaško. Tuomet darbus tenka dirbti po darbo valandų arba darbus neštis namo.
Yra žmonių, kurie per darbo dieną atlieka viską, ką buvo suplanavę. Tuo tarpu kiti, į darbą atėję anksčiau ir išėję vėliau, vis tiek nesugeba dirbti produktyviai.
„Lietuviai užmiršta, kad produktyvumą lemia ne pats užimtumas, bet veiklos rezultatas. Produktyvumo negalima vertinti pagal tai, kiek esame užimti. Per dieną daug kalbėdami telefonu, lakstydami iš vienos vietos į kitą, laikome save labai svarbiais, tačiau iš tiesų tuomet be reikalo iššvaistome darbui skirtą laiką ir dirbame neproduktyviai“, - kalba I. Iacob.

Neproduktyvų darbą lemia ne tik fizinė aplinka
Specialistės teigimu, neproduktyvų darbą lemia nesugebėjimas tinkamai planuoti savo laiką ir rūšiuoti esmines informacijas. Nemokantys laikytis tvarkos, be reikalo iššvaisto laiką, skirtą darbui, ieškodami kažkur pasimetusių dokumentų, vizitinių kortelių ir t. t. Tokiu būdu užuot pradėję dirbti sukelia sau papildomų rūpesčių.
Taip pat darbuotojai daro didelę klaidą imdamiesi užduoties prieš tai neišsiaiškinę, ką tiksliai reikės atlikti. „Bendraudama su klientais pastebiu, kad išgirdę užduotį puola kuo greičiau ją atlikti. Ir tik vėliau aiškinasi, kaip tai reikėjo padaryti. O tai yra didelė klaida, lemianti prastą rezultatą. Todėl prieš imantis naujo veiksmo, būtina tiksliai išsiaiškinti, ką reikia atlikti. Geriausias būdas iš karto apie tai paklausti. Žinoma, vadovas turi teisę neaiškinti atlikimo tvarkos, bet informuoti ko iš jūsų tikisi - privalo“, - aiškina I. Iacob.
Norą atidėlioti darbus gali paskatinti darbdavio ir vadovo tikslų nesutapimas. Neaiškūs tikslai, vizijos nebuvimas, nesugebėjimas tiksliai paaiškinti, ko iš darbuotojo tikimasi, kelia papildomą stresą ir gali atbaidyti nuo darbo.
Produktyviam darbui gali trukdyti aplinkiniai žmonės, ypač bendradarbiai, jeigu su jais nesutari. „Tuomet sukuriama slogi aplinka, didinanti psichologinę įtampą. O tai savo ruožtu atsiliepia darbui, nes tuomet žmogus galvoja ne apie tai kaip gerai atlikti pavestą užduotį, bet kaip iš čia pabėgti ar kaip kolegai atsikirsti“, - pastebi I. Iacob.
Nepasitikėjimas savimi gali būti viena pagrindinių priežasčių, trukdančių gerai dirbti.
Motyvacija, produktyvumas ir rezultatas tiesiogiai priklauso nuo tikslo ir turimos kompetencijos jį įgyvendinti. Jeigu žmogaus kompetencija yra pakankamai aukšta, bet jis tuo netiki arba išsikelia savo kompetencijai per aukštą tikslą ir jam nepavyksta jo įgyvendinti, labai savimi nusivilia, pradeda jausti nerimą. Atsidūręs nerimo stadijoje susiduria su baime imtis ko nors nauja ir darbą visaip atidėlioja. Tačiau net ir visą dieną darbo užduotis atidėliojantis žmogus gali jausti emocinį nemalonumą ir nepasitenkinimą savimi, kad kažko nepadarė.

Asmeninį gyvenimą reikia atskirti nuo darbinio
Vadybos specialistai pastebi, kad šią problemą galima išspręsti darbe ir namuose naudojant skirtingus kompiuterius. Tyrimai rodo, kad 39 proc. darbuotojų asmeniniais tikslais internete naršo iki vienos valandos per savaitę, 29 proc. – 1–2 valandas, o 3 proc. – daugiau nei 10 valandų. Ši problema sparčiai didėja, nes į darbo rinką ateina nauja karta.
Todėl I. Iacob pataria darbinius įrenginius atskirti nuo asmeninių: „Beveik visi pasaulio efektyvumo specialistai pataria turėti du kompiuterius ir du telefonus. Darbo kompiuteris turėtų būti skirtas darbo reikalams, o asmeninis – namų ūkio darbams, laisvalaikiui. Tokiu būdu emociškai, protiškai atskiriami namų ir darbo pasauliai.“
Darbiniu kompiuteriu tapęs asmeninis per atostogas dažnai tampa ir jungtimi su darbu.
Prireikus ataskaitos ar kito svarbaus dokumento bendradarbiai imtų trikdyti poilsį. Viena vertus, iš paplūdimio ar įdomios ekskursijos turėtumėte skubiai grįžti į viešbutį, patirtumėte stresą. Antra vertus, dar didesnių problemų iškiltų, jei kompiuterį būtumėte palikę namuose.
Visuomet biure liekantis darbo kompiuteris išgelbėtų nuo nemalonių staigmenų per atostogas. „Didelė problema ta, kad failų talpinimo saugyklos, tokios kaip „GoogleDrive“ ar „Dropbox“, suteikia galimybę prie bylių prieiti iš bet kurios pasaulio vietos, kur yra internetas. Tai varžo laisvalaikį, trina ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, todėl tokiomis paslaugomis derėtų naudotis atsargiai. Tai reikalauja disciplinos“, - pataria konsultantė.
I. Iacob pastebi, kad neproduktyviausiai dirbama namuose: „Dauguma žmonių negali dirbti namie, nes tam reikia didelės vidinės disciplinos. Ne kiekvienas sugeba atsispirti tokiems traukos objektams kaip šaldytuvas, telefonas, kompiuteris ir t. t. Užuot dirbę, jie nusprendžia eiti pavalgyti, pažiūrėti televizorių ar pasišnekučiuoti telefonu su pažįstamais. Tuo tarpu biuro aplinka žmogų nuteikia darbingiau, suteikia tam tikrą nusiteikimą, kad čia nebus galima tinginiauti ir būsi priverstas dirbti.“
Vis dėlto intravertui, nesugebančiam dirbti biure kartu su kitais darbuotojais, patariama paprašyti vadovo, kad jam būtų suteiktas atskiras kabinetas. Tokiu būdu darbuotojas lengviau atskirs ribą tarp namų ir darbo bei produktyviau dirbs.

Produktyviai dirbti galima išmokti
Siekiant išmokti dirbti produktyviai, profesinį gyvenimą reikia atskirti nuo asmeninio.
Būtina planuoti ne tik darbo užduotis, bet ir savo laisvalaikį. Po sunkios darbo dienos patartina atsipalaiduoti ir apsilankyti spektakliuose, koncertuose, parodose ar tiesiog užsiimti kokia nors kita veikla su savo šeima.
„Žinodami, kad vakare po darbo turėsite ką veikti, jums nebekils noro atidėlioti svarbių darbų ir jų parsinešti namo. Toks būdas jums padės suvokti, kad dirbdami namie be reikalo atimate iš savęs laiką, kuris galbūt galėjo būti skirtas pramogai ar tiesiog bendravimui su artimaisiais“, - išskiria I. Iacob.
Norint dirbti produktyviai taip pat reikėtų neatidėlioti darbų iki paskutinės akimirkos. Protingiausia būtų viską susirašyti ir užduotis išsidėlioti pagal svarbumą. Taip taps aiškiau, kuriuos darbus reikia atlikti iš karto, o kuriuos galima atidėti vėlesniam laikui.
Žinoma, viskas priklauso ne tik nuo darbuotojo motyvacijos ir jo turimos kompetencijos. Kartais žmonės susiduria su per dideliu darbo krūviu, dėl kurio vėliau nebesugeba visko atlikti darbe ir yra priversti iki galo neatliktus darbus užbaigti namie. Tokiu atveju reikėtų situaciją atidžiau paanalizuoti ir išsiaiškinti, kodėl tų darbų nemažėja, ieškoti atitinkamo problemos sprendimo.
„Viena iš produktyvaus darbo priemonių yra sugebėjimas viską teisingai užsirašyti. Šiuo atveju moterys tai daro dažniau. Bet ar dėl to dailiosios lyties atstovės dirba produktyviau, negaliu tiksliai pasakyti. Be to, neaišku, ar tai ką jos užsirašo, vėliau tikrai atlieka“, - svarsto I. Iacob.

Būtina papildomai motyvuoti
Vadovo pareiga darbuotojo motyvaciją skatinti. Tai galima padaryti įvairiausiais būdais. Vienas paprasčiausių – darbuotoją pagirti ir skatinti nuolat tobulėti. Taip pat labai svarbu stebėti, kaip žmogus dirba. Jei darbuotojas nuobodžiauja, vadinasi, jam skirta užduotis buvo per lengva.
Verslo konsultantės teigimu, tuomet vadovui reikėtų susimąstyti ir darbuotojui skirti sudėtingesnę: „Tokiu būdu palaikoma darbuotojo motyvacija ir jis susidūręs su sunkumais, turi didesnę galimybę išmokti ką nors naujo.“
Papildomai motyvuoti gali ir atlyginimo pakėlimas. Tačiau toks būdas imtis produktyvesnio darbo skatina ne visus. Pavyzdžiui, prie asmens atlyginimo, kuris uždirba tūkstantį litų, pridėjus dar šimtą, darbdavys gali tikėtis, kad darbuotojas produktyviau dirbs.
Tuo tarpu jei asmeniui, uždirbančiam penkis tūkstančius litų, pridėjus dar šimtą, situacijos nepakeis, nes jis jau ir taip uždirba pakankamai, kad patenkintų savo poreikius.
Produktyviam darbo atlikimui svarbi ir paties darbuotojo vidinė atsakomybė. Žmogus turi pasirinkti tokį darbą, kuris asmeniškai jį džiugintų ir būtų malonus. T. y. asmuo turėtų dirbti ne ten kur priima, bet ten, kur iš tiesų nori.