L. Bivainienė: „Jeigu studijų metu kryptingai sieksite būsimo darbo, tikslingai pasirinksite praktikos vietą ir pan., tikėtina, kad turėdamas diplomą rankose jau turėsite ir konkrečią darbo vietą.“
Asmeninio archyvo nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Pernai darbo rinkoje Lietuvos gyventojai aktyviai ieškojo naujų iššūkių ir perspektyvų. Tačiau ne visos darbo sritys juos domino vienodai. Vienų darbuotojų paklausa išaugo, o kitų sumažėjo. CVbanko duomenimis, 2014 metais populiariausios darbo sritys buvo klientų aptarnavimas ir paslaugos, prekyba bei konsultavimas.
Ne mažiau norinčių dirbti buvo pramonės ir gamybos, sandėliavimo, administravimo ir sekretoriavimo, pardavimų vadybos, logistikos ir transporto, pirkimų ir tiekimo bei turizmo srityse. Tuo tarpu teisės, energetikos, dizaino ir architektūros sritys darbuotojus domino mažiausiai.

Populiariausias – paslaugų sektorius
Praėjusiais metais kito kai kurių sričių darbuotojų paklausa. Labiausiai išaugo prekybos ir konsultavimo, elektronikos ir telekomunikacijų, švietimo ir mokymo, apsaugos, personalo valdymo specialistų paklausa. 2014-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, labiausiai sumažėjo eksporto, pirkimų, tiekimo sričių darbuotojų poreikis.
Daugiausiai kandidatų sulaukdavo administravimo ir sekretoriavimo, prekybos ir konsultavimo, kultūros ir kūrybos specialistų ieškantys darbdaviai. Palyginti su ankstesniais metais, labiausiai padidėjo pramonės ir gamybos bei kultūros ir kūrybos sričių kandidatų aktyvumas. Vidutinis kandidatų skaičius apsaugos, prekybos ir konsultavimo, žiniasklaidos ir viešųjų ryšių bei teisės srityse buvo mažesnis nei ankstesniais metais.
Statistinių tyrimų duomenimis, paslaugų sektoriuje dirba didžioji dalis darbo jėgos ir tai sudaro du trečdalius ES BVP (bendrojo vidaus produkto).
Šiaulių universiteto Karjeros centro vadovės Linos Bivainienės nuomone, populiarumo prielaida gali būti ta, kad paslaugos savo veiklos pobūdžiu yra atsparesnės krizėms, mažiau veikiamos žaliavų kainų svyravimų nei, pavyzdžiui, pramonės sritis.
„Pastebima, kad, renkantis su paslaugų sektoriumi susijusias studijų programas, stojantiesiems jos atrodo gana „lengvos“. Tačiau šis pirmas žvilgsnis gali būti labai apgaulingas, nes pats savaime paslaugų sektorius nėra vienalytis: juk yra skirtumai, ar tu pats sukursi ir parduosi paslaugą, ar tik ją pardavinėsi, ar konsultuosi“, – sako L. Bivainienė.
Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad 2015 metais darbdaviai įregistruos 220 – 240 tūkst. darbo pasiūlymų. Jų struktūra pagal ekonomines veiklas taip pat išliks panaši kaip ir 2014 metais: 60 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 20 proc. – pramonės, 14 proc. – statybos, 6 proc. – žemės ūkio sektoriuje.

Žmones motyvuoja ne tik atlyginimas
Ieškantiems pirmojo darbo Karjeros centro vadovė jauniems žmonėms rekomenduoja adekvačiai įvertinti situaciją ir atsakyti sau į pagrindinį klausimą: ką aš veiksiu darbo rinkoje baigęs studijas, koks bus mano darbas.
„Pirmiausia reikėtų atsakingai įvertinti viską, tuo pačiu ir atlygį. Gal pradžioje jis gaus nedidelį atlyginimą, bet bus aiškios karjeros galimybės. Tuomet juk atitinkamai didės ir atlyginimas. Tikrai patarčiau už labai mažą atlyginimą ilgai nedirbti. Tyrimai patvirtina, kad vėliau žmogui svarbus ne tik atlyginimo dydis, jam tampa svarbūs ir kiti aspektai: darbo sąlygos, atmosfera kolektyve, profesinio tobulėjimo galimybės, perspektyvos kilti karjeros laiptais ir t. t.“, – pataria specialistė.
Anot jos, ieškant darbo nėra blogai išklausyti kitų patarimų. Tačiau svarbiausia pasikliauti savimi, nes studijuoti, o vėliau konkuruoti darbo rinkoje reikės patiems. Be to, reikėtų žinoti, kad kitų sėkmės nepakartosi, ją kurtis reikia pačiam.
L. Bivainienė akcentuoja, kad renkantis darbą, svarbu situaciją darbo rinkoje įvertinti realiai. Idealiausia, kai rinkos poreikis sutampa su esamais siekiais, tikslais bei pomėgiais.
„Jeigu studijų metu kryptingai sieksite būsimo darbo, tikslingai pasirinksite praktikos vietą ir pan., tikėtina, kad turėdamas diplomą rankose jau turėsite ir konkrečią darbo vietą. Kita vertus, jeigu analizuojate prognozes, gal verta pagalvoti, kaip savo asmeninius siekius suderinti su specialistų poreikiu. Galima, pvz., rinktis studijas su gretutinėmis studijomis arba siekti jungtinio diplomo (kai gaunate dviejų aukštųjų mokyklų diplomą)“, – svarsto centro vadovė.
Tuo tarpu renkantis tinkamiausią specialybę, L. Bivainienė siūlo pasikliauti savimi, nes
patinkančios studijos yra gerokai lengvesnės, nes į jas eini su noru ir užsidegimu. Ji taip pat skatina nebijoti klausti ir analizuoti informaciją, spręsti gabumų testus, įsivertinti savo pomėgius, atidžiai rinktis, kokius konkrečius dalykus ir kokia apimtimi juos studijuosite, paanalizuoti, ką dirba baigusieji šią studijų programą, kokios yra papildomos galimybės universitete (tarptautiniai mainai, neakademinės veiklos galimybės) ir t. t.

Populiariausios darbo sritys: klientų aptarnavimas ir paslaugos, prekyba bei konsultavimas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.