Danijos ambasadorius Lietuvoje Dan E. Frederiksen skatina šalių bendradarbiavimą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Ekonominiai santykiai tarp Lietuvos ir Danijos stiprėja. Pernai pagal prekybos apyvartą Danija buvo 15-ta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. Lietuvos eksportas į Daniją 2014 m. sudarė 564 mln. eurų ir per pastaruosius penkerius metus padidėjo penktadaliu.
Tai rodo, kad abi šalys suinteresuotos tęsti bendradarbiavimą. Deja, kartais nuo tolimesnių investicijų tiek lietuvius, tiek danus atbaido tam tikros problemos.
Plačiau apie tai kalbėta po Chaimo Frenkelio nominantų pristatymo ir nominacijos įteikimo vykusioje konferencijoje „Eksporto plėtra ir investicijų pritraukimas: Danijos patirtis ir bendros verslo idėjos regiono plėtrai“.

Daugiau panašumų negu skirtumų
Danija – Skandinavijos pietūs, Lietuva – Baltijos Italija. Abi tarsi pietietiškos šalys. Priešingai nei latviai ir estai, mes greičiau priimame sprendimus ir esame lankstesni. Todėl panašu, kad abiem pusėms neturėtų būti sunku suprasti vienai kitą.
Šiauliuose vešėjęs Danijos ambasadorius Lietuvoje Dan E. Frederiksen „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad jam džiugu, kai abi šalys bendradarbiaudamos gali pasiekti puikių rezultatų. Kaip pavyzdį pateikė įmonę „Baltic vairas“.
„Įmonė, kurioje dirba 300-350 darbuotojų, duoda miestui tikrai nemažai. Tai Danijos ir Šiaulių verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Tikiuosi, kad ateityje tokių bus dar ne vienas“, – po vizito danų kapitalo įmonėje kalbėjo ambasadorius.
Tuo tarpu Lietuvoje investuojantis Danijos verslininkas Niels Peter Pretzmann pridūrė, kad Lietuva yra lyg Rytų Europoje užkastas deimantas.

Ragino atsikratyti „galios statuso“
„Kai esame kitoje šalyje, norime suprasti tos šalies kultūrą. Tačiau tarp Lietuvos ir Danijos daug kultūrinių skirtumų neįžvelgiu. Mes esame panašūs: tolerantiški, punktualūs, šeimyniški“, – skaitydamas pranešimą „Mintys iš Danijos Lietuvai“ kalbėjo N. Peter-Pretzmann.
Vis dėlto jis įžvelgė ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, lietuviai labai baiminasi dėl savo ateities, nepasitiki užsieniečiais. Užsieniečiai turi labai daug ir sunkiai dirbti, kol į juos pradedama žiūrėti kaip į kolegas, partnerius.
Be to, pas mus vis dar galioja „galios statusas“. Žodžiu, lietuviai į savo vadovą tebežiūri kaip į hierarchijos atstovą. Jo baiminasi ir gerbia. Verslininkas skatino susimąstyti, ar nebūtų geriau, jei pavaldiniai į savo vadovą žiūrėtų ne kaip į bosą, bet bendramintį, draugą.

Skatino atsigręžti į pameistrystę
Itin daug kritikos pažėrė Lietuvos švietimo sistemai. Anot jo, mūsų šalyje veikia per daug universitetų. Esą, pusę jų reikėtų panaikinti ir skatinti studentus į gyti mažiau teorijos, daugiau praktinių žinių.
Pavyzdžiui, Danijoje veikia pameistrystės ugdymo sistema, kai žmogus, dar tebestudijuodamas aukštojoje ar profesinėje mokykloje, praktikuojasi tam tikroje įmonėje. Tik ta praktika, priešingai, nei Lietuvoje, trunka ne keturis mėnesius, bet ketverius metus. Žodžiu, studentai du mėnesius pasimoko mokykloje, po to du – įmonėje, po to vėl grįžta į mokyklą ir pan. Jeigu gerai dirba, gauna atlyginimą ir pasilieka ten dirbti toliau.
„Lietuvoje labai daug žmonių turi aukštąjį išsilavinimą, bet galbūt atėjo laikas paklausti, ar iš tiesų jų tiek reikia. Gal užtektų mažiau universitetų, daugiau – pameistrystės?“ – retoriškai klausė verslininkas iš Danijos.

Svarbiausia – išlaikyti jaunimą
Taip pat jis ragino įmones jungtis į klasterius. N. Peter-Pretzmann teigimu, į Šiaulius atvyktų daugiau investuotojų, jeigu jų „viliojimu“ būtų užsiimama kryptingai, pabrėžiant ką miestas turi geriausio. O klasteriams tai padaryti yra lengviau.
Reikia stengtis, kad mieste būtų užtektinai darbo vietų ir jaunimas galėtų lengvai įsidarbinti.
„Miestas turi būti patrauklus tiek gyvenimui, tiek darbui. Pasiūlykite jaunuoliams tai, ko jiems reikia labiausiai. Jeigu to nepadarysite – visi jūsų planai žlugs“, – pabrėžė specialistas.
Verslininkas pažėrė kritikos ir Vyriausybei. Ragino ją vykdyti tinkamą kompaniją. Kurti reklaminius, dokumentinius filmus ir juos pristatyti užsienio rinkoms. Dažniau reklamuoti šalį per užsienio televizijas.
Ragino griežčiau bausti asmenis, kurie „terlioja“ viešųjų pastatų sienas. Jo nuomone, tokie vaizdai pliusų šaliai nepriduoda, priešingai, atbaido investuotojus.

Konkurencija ne išeitis
Verslininkas iš Danijos Thomas Solupajev-Ronlev Lietuvoje yra įkūręs nemažai įmonių, kurios iki šiol veikia sėkmingai. Pristatydamas savo pranešimą, jis pasakojo, kad danai yra pasiruošę aktyviau investuoti Lietuvoje, tačiau problema ta, kad jie nežino, ką mūsų šalis gali pasiūlyti geriausio.
„Nežiūrėkite į mus kaip į konkurentus. Nepamirškite, kad būtent bendradarbiaujant sukuriamas geresnis produktas. Nustokite veikti atskirai, junkitės ir veikite drauge“, – patarė jis.
Verslininkas taip pat sutiko su anksčiau išsakytomis mintimis. Tačiau labiausiai pabrėžė, kad šalyje reikia mažinti aukštųjų mokyklų skaičių. Akcentavo, jog lietuviai turėtų dažniau rinktis tiksliųjų mokslų studijas ir dar tebestudijuodami semtis žinių iš įmonėse dirbančių darbuotojų.

Konferencijoje dalyvavo žinomi miesto valdžios, valstybės atstovai, politikai, verslininkai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.