Mykolas DEIKUS

Jau ateinantį pavasarį miesto biudžetas sprogs kaip muilo burbulas, metų gale švietimo įstaigų darbuotojai ir vėl sėdės be atlyginimų, o rangovai – be uždarbio. Nebent atsitiktų stebuklas, kurį prieš rinkimus nupiešė valdančioji dauguma. Nes valdantieji biudžeto pajamas iš muilo išpūtė mažiausiai dešimčia milijonų litų.

 

 

Šių metų pradžia daugeliui miesto švietimo įstaigų darbuotojų – džiaugsmo metas. Po nemokamų atostogų ir mėnesių, apskritai praleistų be atlyginimų. 

Vaikų lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė Florina Varkalienė irgi nusiteikusi optimistiškai, nes biudžeto projekte, kurį politikai tvirtins ateinantį ketvirtadienį, pinigų atlyginimams skirta visiems 12 mėnesių. „Tikimės, kad taip ir bus“, - viliasi F. Varkalienė.

 

Tačiau ar iš tiesų viltys – pagrįstos?

 

 

Kalbantis su Savivaldybės administracijos darbuotojais abejonių kelia ne tik neužtikrintas tonas, kad pavyks surinkti suplanuotas lėšas, bet ir neatitikimai tarp atskirų tarnautojų versijų. Dar visai neseniai pateiktame pirminiame biudžeto projekte švietimo ir kitų įstaigų darbuotojų atlyginimams lėšų numatyta buvo tik 11 mėnesių. Kai išpėstiniame komitetų posėdyje politikai pakėlė balsą, ūmai lėšų atsidaro dar vienam mėnesiui – dvyliktam. 

 

Koks stebuklas įvyko, gal ūmai krizė baigėsi ar kieno nors apetitai buvo apriboti?

 

Paaiškėjo, kad pridėta tiek, kiek trūko ir atitinkamai padidintos pajamos. „Tiek pinigų ir atsirado, nežinojome visų likučių“, - sako K. Daujotienė, kuri už profesionalumą vertinama tiek valdančiųjų, tiek opozicijos. Tačiau negi per du dešimtmečius nepriekaištingos karjeros K. Daujotienė ryžosi teikti biudžeto projektą, nesuskaičiavusi „visų likučių“?

 

Niekas nepatikėjo tuo, kai K. Daujotienė bandė prisiimti politikų atsakomybę už skandalingai sukeistus Tarybos sprendimų projektus, sunku tokiu atmestinu požiūriu būtų patikėti ir dabar. Prie to, ką K. Daujotienė atvirai prabilo apie biudžeto projektą, dar grįšime, o dabar pažiūrėkime, ką apie finansinius stebuklus kalba Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

 

 

„Suplanuota tiek, kiek reikia, - šią savaitę spaudos konferencijoje pareiškė Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius. Ir priduria, - reikės taupiai naudoti biudžetą. Nesakome, kad šimtu procentų sugebėsime finansuoti.“

 

Štai tau, boba, ir devintinės – kiek reikėjo, tiek ir suplanavo Šiaulių mero Genadijaus Mikšio valdantieji optimistai, nors realiai ir nepavyks patenkinti visų poreikių. (Biudžeto deficitas prieš rinkimus – labai neoptimistiškai atrodo, - aut. past.).

 

Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius ir pats pamažu tą optimizmą sklaido atversdamas kortas. „Dėl atlyginimo fondo – 4-5 procentai per metus paprastai susitaupo, nes žmonės suserga arba kitaip nedalyvauja darbe“, - sako direktorius. 

 

Ką turėjo galvoje sakydamas, jog žmonės „kitaip nedalyvauja darbe“ (pvz., eina nemokamų atostogų?), direktorius nepatikslino. Tačiau pripažino, kad švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovų nuogąstavimai ir skaičiavimai ne be pagrindo, nes optimistinis biudžetas nėra toks blizgantis ir jame jau iš anksto nurėžta dalis atlyginimams reikalingų lėšų.

 

 

Savivaldybės darbuotojai neoficialiai kalba, kad realiai miesto biudžeto pajamos, kad atitiktų suplanuotas išlaidas, išpūstos net dvidešimčia milijonų litų. Savivaldybės administracijos galva užsimena apie perpus mažesnį biudžeto deficitą. Pasirodo, iš tiesų trūksta maždaug 9 milijonų litų bendrovei „Busturas“ sumokėti už lengvatas turinčių keleivių vežimą. 

 

V. Damulevičius dėsto itin optimistinį planą, kaip šį deficitą įveiks. Ogi leis „Busturui“ parduoti Savivaldybės skolas bankui. Įmonė gaus 8 milijonus litų, o Savivaldybė liks skolinga bankui. Direktorius džiaugiasi, kad į bendrąjį skolų limitą (kuris jau pasieks vos ne pusę miesto biudžeto), skola neįeis. O palūkanas perpus mokės „Busturas“ (pamaitins banką ir praras dalį lėšų) ir Savivaldybė.

 

 

O dabar pažiūrėkime, ką apie apie optimistinį miesto biudžetą kalba Finansų skyriaus vedėja K. Daujotienė, kuri skaičiuoti moka geriau už politikus. Ir vėl nesutapimas. Savivaldybės administracijos direktorius kalba apie maždaug 9 milijonų litų skolos padengimą, o Savivaldybės finansų ministre vadinama K. Daujotienė - tik apie 4-6 milijonus litų.

 

„Mes taip pristatome (šių metų biudžetą, - red. past.). Galima galvoti, kad 10 milijonų litų padidintas“, - atvirai kalba K. Daujotienė. Maža to. Nors šilumos kainos padidėjo, biudžetą „balansuojantys“ politikai suplanavo dar 10 procentų mažesnes lėšas. 

 

O kada yla išlįs iš maišo? Balandžio mėnesį, kai bus suskaičiuotos realios pirmojo ketvirčio įplaukos. Bet rinkimai tuo metu jau bus pasibaigę.