Miesto Tarybos narys Arvydas Mockus siūlo sudaryti palankias sąlygas investuoti ne tik Pramoniniame parke, bet ir centrinėje miesto dalyje, kuri ima merdėti.
Mykolas DEIKUS
Bulvaras mirė. Bulvaras prisikels? Savivaldybėje kuriamos idėjos, kaip atgaivinti mirštantį Šiaulių miesto pasididžiavimą – Vilniaus pėsčiųjų gatvę. Miesto vadovams prabilus apie prekybos centrų žudomos pėsčiųjų gatvės atgaivinimą, kaip iš gausybės rago pilasi politikų ir verslininkų idėjos.
Skurstantis centras
Šalyje yra dvi pėsčiųjų gatvės, kurios skursta dėl tų pačių priežasčių. Šiaulių bulvaro įkvėpta Kauno Laisvės alėja pirmoji pajuto prekybos centrų peilį – didieji prekybos centrai nusiurbė parduotuves ir jų lankytojus. Prekybos centrų poveikį netruko pajusti ir Šiaulių bulvaras – išsikėlus parduotuvėms skursta barai ir kavinės, centras apmiršta.
Net ir kritusios nekilnojamojo turo kainos neįkvėpė gyvybės bulvarui. Jau nekalbant apie dešimtmilijonines savivaldybės investicijas į pėsčiųjų bulvarą, kuriuo kadais Šiauliai didžiavosi visoje Rytų Europoje.
Kultūros vakarai išgelbės
Šiuo metu miesto savivaldybėje puoselėjamos viltys į bulvarą perkelti kultūros vakarus. Pastarieji buvo miesto kultūros centruose rengiami praėjusį lapkritį ir, vicemerės Almos Javtokienės teigimu, pasiteisino.
A. Javtokienė sako, jog šiuo metu mintijama, kaip ateinančiais metais koncertus perkelti į suremontuotą bulvarą. Manoma, jog savivaldybės išlaikomi meno kolektyvai bulvare galėtų rengti koncertus. Pavyzdžiui, tokie koncertai galėtų vykti penktadieniais.
Vicemerės manymu, prisidėti gaivinant miesto centrą galėtų ir verslininkai.
Atgimusi idėja
Idėja Vilniaus pėsčiųjų gatvėje rengti koncertus – ne nauja. Prieš kelerius metus šiauliečiai du kartus per savaitę rinkdavosi vasaros amfiteatre, kur vykdavo meno kolektyvų pasirodymai. Tiesa, tradicija baigėsi su praėjusios kadencijos savivaldybės administracija.
Koncertus vasaros amfiteatre bei Beržynėlio parke organizavęs tuometinis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir dabartinis miesto Tarybos narys Justinas Sartauskas sveikina atgimstančią idėją bulvare organizuoti renginius. Tik jis siūlytų koncertus rengti vasaros estradoje.
Tiesa, estrada šiuo metu apgailėtinos būklės – suolai išpuvę, o medinėje scenoje žiojėja išpuvusios skylės...
Siūlo sutvarkyti parką
Prikelti iš mirštančiųjų miesto centrą bando ir verslininkai, turintys nekilnojamojo turto centrinėje miesto dalyje. Miesto Tarybos narys Arvydas Mockus bando suburti tokių verslininkų asociaciją. Politikas sako, jog dabar nuo miesto valdžios sprendimų priklauso, ar centrinė miesto dalis bus gyva, ar investicijos į bulvarą pasiteisins.
Politikas įsitikinęs, jog miesto centras – ne tik pėsčiųjų gatvė. Jis dar prieš pusmetį bandė atkreipti dėmesį į centrinį parką imdamasis prieštaringai įvertintos akcijos – rinkti šiukšles ir tvarkyti parką.
A. Mockaus žodžiais, centrinis parkas yra tas traukos objektas, kuris gali pagyvinti visą centrinę miesto dalį. Tarybos nario žodžiais, užleistą parką galima būtų sutvarkyti už Europos Sąjungos lėšas – sutvarkyti infrastruktūrą, apšvietimą, įrengti pramogų objektus ir kt.
Centrą palaiko turgus
Prikelti miesto centrą suinteresuoti ne tik nekilnojamojo turo savininkai, bet ir paprasti liaudies menininkai, prekiautojai, kurių bulvare – vis mažiau. Prieš šventes bulvare savo palapinę pastačiusi liaudies menininkė Julija pastebi, jog kol kas bulvarą gelbsti tik turgus – į jį traukiantys miestiečiai.
Tautodailininkė pastebi, kad ir savivaldybė, ir centrą valdantys verslininkai prekybos centrams pralaimi lankstumu. Pavyzdžiui, prekybos centrai tautodailininkams plotą prekybai suteikia nemokamai, kiti per dieną moka po 30 litų. Prekiautojų netenkina reikalavimas dirbti, kol bus uždaryti prekybos centrai.
Tautodailės dirbiniais prekiaujanti ponia Julija pastebi, kad bulvare – apstu tuščių patalpų, kurių savininkai galėtų įsileisti šaltyje stingstančius prekiautojus, neriboti darbo laiko ir dar užsidirbti iš trumpalaikės nuomos.
Prekiautojai prašo juos išgirsti
Ponia Julija ragina miesto valdžią išgirsti tautodailininkų ir smulkiųjų verslininkų balsą. Tautodailininkė siūlo centrinėje miesto dalyje įkurti kalėdinį miestelį, kokie yra populiarūs Vakarų Europoje. Tokie miesteliai veikia Rygoje, Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Juose vyksta ne tik prekyba, bet ir koncertai, pramogos, sutraukiantys minias žmonių.
„Mes turime daugybę idėjų, kaip atgaivinti centrą, kad tik jas išklausytų miesto valdžia,“- sako tautodailininkė Julija.
Bulvare tuštėja ne tik parduotuvės, švenčių metu mažėja ir gatvės prekiautojų.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
