Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Bulgarijoje Haskovo mieste vykęs tarptautinis profesorės Nedelkos Simeonovos smuikininkų konkursas dvylikametei Šiaulių smuikininkei Augustei Emilijai Janonytei jau buvo tryliktasis jėgų išbandymas ir tryliktasis laureato vardas. O kartu tai buvo ypatingas konkursas. Kopnkursas  virto kova be taisyklių, kurioje suaugusieji mėgino žlugdyti talentingąją šiaulietę.

 

Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos jaunoji smuikininkė Augustė Emilija Janonytė kartu su savo mokytoja Nijole Prascevičiene šiemet buvo pakviesta koncertuoti itin prestižiniame muzikos pasaulyje Vladimiro Spivakovo organizuojamame tarptautiniame festivalyje „Maskva pasitinka draugus“, todėl jau nuo Naujųjų tam sistemingai ruošėsi. Bet aplinkybės susiklostė nepalankiai: festivalio organizatoriai pageidavo, kad kartu atvyktų ir koncertmeisterė, kuriai apmokėti nei Augustės tėveliai, nei mokykla nebūtų turėjusi lėšų, o ir pati jaunoji smuikininkė beveik festivalio išvakarėse susirgo. Taigi į Maskvą išvykti nebegalėjo.

 

Tačiau buvo parengti labai sudėtingi kūriniai - įdirbis buvo milžiniškas ir buvo gaila jį prarasti. Tad mokytoja ekspertė Nijolė Prascevičienė suskubo ieškoti konkurso, kuriame Augustė galėtų pasitikrinti savo sugebėjimus ir save parodyti. Ir tokį rado Bulgarijoje - Tarptautinį profesorės Nedelkos Simeonovos smuikininkų konkursą, apie kurį buvo girdėjusi iš savo kolegių kijeviečių Šiauliuose vykstančiame Sauliaus Sondeckio tarptautiniame stygininkų konkurse. Tai ypač rimtas ir prestižinis konkursas, sakė muzikos pedagogės, kurių mokiniai Haskovo konkurse ne kartą buvo dalyvavę.

 

Ir mokytoja Nijolė Prascevičienė su Auguste Emilija Janonyte ir jos tėveliu į Haskovo miestą Bulgarijoje išsiruošė prieš tai konkurso komisijos išprašiusi, kad jos mokinė galėtų dalyvauti ne pirmojoje kategorijoje, kur  varžėsi vaikai iki trylikos metų, o antrojoje, skirtoje jaunimui iki 16 metų, nes Augustės parengta programa buvo žymiai sudėtingesnė nei jos bendraamžių - lengvos pergalės nenorėjo nei mokytoja, nei mokinė.

 

Atvykusius šiauliečius tarptautinio konkurso komisijos nariai pasitiko nustebę, nes jie per trisdešimt penkerius konkurso gyvavimo metus pasirodė besą pirmieji Lietuvos atstovai, nors jame dalyvauti garbė bet kurios pasaulio šalies jauniesiems smuikininkams iki 30 metų.

 

„Tai labai rimtas konkursas, todėl net viešbutyje, kuriame mes gyvenome, nuolat skambėjo muzika - taip visi intensyviai ruošėsi pasirodymams“, - prisimena Nijolė Prascevičienė. 

Bulgarijos konkurse dalyvavę visi jaunieji smuikininkai buvo ne mažiau tituluoti, kaip ir jaunoji šiaulietė, o vyresnieji, suprantama, dar ir labiau. Tad labai rimtai konkursui ruošėsi ir Augustė, ir tai pasiteisino - labai įtemptoje kovoje antrojoje kategorijoje ji laimėjo antrąją vietą, trečiąją pelnė Kijevo M. Lysenkos meno mokyklos moksleivė, atlikusi tą patį Felikso Mendelsono-Bertoldžio koncertą, kaip ir šiaulietė. Pirmoji vieta komisijos buvo skirta bulgarui, kaip, beje, ir visose konkurso kitose kategorijose. 

 

„Prie to mes esame pripratę, - prisipažįsta 1-osios muzikos mokyklos mokytoja. - Tai, kad laimėjome grodami su vyresniaisiais antrąją vietą, mano manymu, įrodo, kad Augustė faktiškai buvo pirma. Rezultatu esame labai labai patenkinti - solidžiai iš šioje kategorijoje atrodėme, o vienas komisijos narys po Augustės pasirodymo priėjo prie mūsų ir sakė: dabar pradėsiu tikėti, kad vaikų muzikantų ateitis nėra visai beviltiška, kai pas jus yra taip grojančių vaikų, vadinasi ateitis bus gera, jei jūs išsilaikysite...“ 

 

 

Ir nors mokytoja su mokine patenkintos savo dalyvavimu Tarptautiniame profesorės Nedelkos Simeonovos smuikininkų konkurse - ir laimėta vieta, ir įgyta patirtimi, ir nors Haskovo miesto meras apmokėjo didžiąją dalį jų viešbučio sąskaitos ir koncertmeisterės paslaugas (ar meras buvo toks dosnus ir kitiems dalyviams - Nijolė Prascevičienė nesužinojo), tačiau iš šio konkurso šiauliečiai parsivežė ir ne itin gerų įspūdžių.

 

Pirmiausia šiame konkurse tvyrojo tokia arši konkurencinė kova, kad nebuvo skaitomasi su priemonėmis. Aukščiausios klasės bulgarė koncertmeisterė, pasak Nijolės Prascevičienės, per repeticijas tobulai atlikusi savo darbą, per šiaulietės pasirodymą darė viską, kad Augustė... pralaimėtų. Ir jei mūsų jaunoji smuikininkė nebūtų buvusi tokia patyrusi ir atkakli, savo pasirodymo ji nebūtų net įpusėjusi.

 

Nustebino mokytoją Nijolę Prascevičienę su mokine ir konkurso organizavimo nesklandumai: visas konkursas vyko tik bulgarų kalba, konkurso dalyviams nebuvo organizuota nei pažintinių ekskursijų, nei suteikta galimybių susipažinti atvykusiems pedagogams, per konkursinius pasirodymus pas komisijų narius ateidavo buhalteriai tvarkyti popierių, o prabangioje Dramos teatro scenoje jauniesiems atlikėjams taip spigino į akis sofitai (galingi prožektoriai), kad tie negalėjo net atsimerkti... 

 

„Buvo tokių šokiruotinų momentų, kad aš net tiesiog buvau pasiryžusi kelti skandalą... - prisipažįsta 1-osios muzikos mokyklos mokytoja, kurios biografijoje - šimtai konkursų, festivalių. - Vos susivaldžiau, nes išsiaiškinau, kad pastaraisiais metais konkursą organizuoja įstaiga, nieko bendra neturinti su muzika, tad ir formaliai atliekanti savo darbą. Pasirodo, ir Bulgarijoje prasidėjo toks vajus...“  

 

Dvylikametė Augustė Emilija pritaria savo mokytojai: „Kalbėjau konkurse pusiau rusiškai, pusiau angliškai, nors šiaip nebuvo su kuo ten šnekėtis: visi buvo labai nedraugiški ir, kitaip nei čia vykstančiuose konkursuose, net nepriėjo paklausti, nei iš kur atvažiavome, nei kaip sekasi. Visi tik  praeina pro šalį, tik pasižiūri kaip į konkurentę - niekas net nepanoro bendrauti“.

 

Tačiau nežiūrint visko mokytoja ekspertė Nijolė Prascevičienė apskritai tryliktuoju savo mokinės konkursu yra labai patenkinta. 

 

„ Konkurse iš karto pagalvojau - na laikykimės, kad jau papuolėme. O dabar tik galiu džiaugtis,  kad mūsų įdėtas darbas neprapuolė, kad einama tinkama linkme, kad puikiai galime atstovauti Lietuvai tolimame krašte, kad pamatėme, jog Augustei viskas sėkmingai klostysis, - sako sugrįžusi iš itin sunkaus ir atsakingo konkurso žymi Lietuvos smuiko pedagogė. - Ir dar džiaugiuosi, kad šio mėnesio pabaigoje Augustė dalyvaus Naujojoje Vilnioje rengiamame II tarptautiniame Viktoro Rodovičiaus smuikininkų konkurse, o prieš Kalėdas, gruodžio 22-ąją, ji atliks Felikso Mendelsono-Bartoldžio koncertą Šiauliuose su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru diriguojant Juozui Domarkui. Galbūt pirmą kartą šiauliečiai galės ją išgirsti tokiame rimtame koncerte, ką kituose miestuose kiti girdėjo jau seniai...“

 

Pati Augustė Emilija Janonytė tiesiog laiminga: ji pirmą kartą skrido lėktuvu ir pirmą kartą tarptautiniame konkurse laimėjo piniginį prizą. Tiesa, nedidelį - tik 180 levų (tai yra, 90 eurų), bet jau nusprendė, kaip jį panaudoti - į litus nesikeis, o išleis kokioje nors kelionėje...  

 

Ir dar Augustė kiek nustebusi: Bulgarijos konkurse, kur varžėsi su su gerokai vyresniais smuikininkais, ji nė kiek nesijaudino: „Tiesiog išėjau ir pagrojau, nors kituose konkursuose prieš pasirodymus labai jaudindavausi: kaip pasiseks, kaip pagrosiu... Man labiau patiko groti vyresniujų kategorijoje...“