Šiaulių politikai pritarė tam, kad Laisvoji ekonominė zona būtų kuriama ne investicijoms paruoštoje Pramoninio parko vietoje, bet krūmokšniais apaugusioje laukymėje.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mykolas DEIKUS
Į spąstus įvarę Šiaulių oro uostą ir pamynę teisės aktus, Šiaulių politikai vėl nusilenkė privatiems interesams. Vakar minimalia balsų persvara Šiaulių miesto taryboje buvo patvirtintos Laisvosios ekonominės zonos ribos. Už šį akibrokštą pažadėtas valstybinis auditas.

Oro uostas – pinklėse

Prireikė dviejų pertraukų, kad būtų patvirtintos būsimosios Šiaulių laisvosios ekonominės zonos teritorijų ribos, kurias tvirtinti bus siūloma Vyriausybei. Ekonominės zonos ribos apims daugiau nei du šimtus hektarų apleistos teritorijos. Zonos ribos nubrėžtos taip, kad užspeičia plėtrą planuojantį Šiaulių oro uostą, kuriame jau dabar neprasilenkia civiliniai ir karo lėktuvai. Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys mėgino aiškinti, kad atiduodama teritorija gyvybiškai svarbi įmonei, tačiau jis išgirstas nebuvo.
Pirmosios pertraukos metu keletas politikų, pasikalbėję su R. Mikšiu, prisipažino iki šiol visiškai neturėję informacijos apie oro uosto problemas ir planuojamą plėtrą.
Po socialdemokratų paprašytos antros pertraukos surengtas balsavimas - septyniolikos balsų pakako, kad nuosprendis oro uostui būtų priimtas.
Beje, už akibrokštą ketinama reikalauti R. Mikšio atsistatydinimo.

Privatūs interesai

Administracijos atstovai taip ir nepaaiškino, kodėl Laisvoji ekonominė zona nebuvo kuriama arčiau Radviliškio ir Dubijos gatvių, kur plyti pusšimtis Pramoninio parko hektarų su įrengta infrastruktūra, laukiančių investuotojų. Tačiau politikai neoficialiai prabilo, kad užbrėžtoje ekonominės zonos teritorijoje esama net kelių privačių sklypų, kuriuos Vyriausybei teks išpirkti. Be to, planuojama statyti betono gamyklą - ne tik pasinaudoti mokesčių lengvatomis, bet ir čia pat esančiais žvyro klodais. Oro uosto prieigose jau eksploatuojamas vienas karjeras, iš kurio žvyras vežamas aplinkkelio statybai.

Beje, karščiausiai projektą palaikė milijonierius Vidmantas Japertas, kurio bendrovės tiekia medžiagas už valstybės biudžeto ir ES fondų lėšas organizuojamoms statyboms.

Pažadėjo auditą

Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas su „Šiaulių naujienomis“ dalijosi prielaidomis, ar pirmojo Pramoninio parko plėtros etapo teritorijos miesto valdžia nebando nuslėpti nuo Vyriausybės, kad „neišlįstų galai“. Jau senokai mieste sklando įtarimai, ar investuojant buvo sudėtos visos medžiagos ir įranga tokia, kokia buvo numatyta techninėse specifikacijose. A. Visocko žodžiais, būtina atlikti valstybinį auditą ir patikrinti visas investicijas. Iš viso Pramoniniame parke investuota daugiau kaip penkiasdešimt milijonų litų.

Šaltinių teigimu, ruošiamasi skųsti ir vakar priimtą Tarybos sprendimą, kadangi jis prieštarauja kitam Tarybos sprendimui, priimtam praėjusių metų rugpjūtį. Remiantis šiuo sprendimu Seime buvo įteisinta Šiaulių laisvoji ekonominė zona.