Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Raimondo Šiukšterio teigimu, gamtosaugininkai laukia didesnės visuomenės pagalbos kovoje su brakonieriavimu. Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Pasak Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Raimondo Šiukšterio, šiuo metu aplinkosaugininkų galvos skausmas – ant kasdien vis plonėjančio ledo žvejojantys žmonės ir brakonieriai.
Pasigenda žmonių pilietiškumo
„Baigėsi didysis medžioklės sezonas, tad dabar mūsų rūpestis – žvejai. Netrukus ims tirpti ledas ir žvejoti ant jo taps nebesaugu. Todėl vykdomi reidai, tikrinami žvejai bei jų turimos saugos priemonės. Visokių pastabų sulaukiame: ir kad per mažai, ir kad per daug tikriname...“, – sako R. Šiukšteris.
Pasak jo, Šiaulių ir Telšių apskrityse dirbantys aplinkosaugininkai vandens telkinių apsaugai pasitelkia ir vietinius gyventojus: „Sulaukiame skambučių apie tinklus iš žvejų bei kitų asmenų. Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Štai praėjusiais metais Talkšos ežere vienas žmogus atvirai brakonieriavo: nuplaukia valtimi prie tinklų, išima žuvį, parplukdo į krantą, kažkam atiduoda, tada vėl plaukia prie tinklų paimti likusios žuvies, vėl grįžta į krantą... Visa tai matė netoliese buvę žvejai. Ir tik trečią kartą brakonieriui grįžus prie tinklų, jie galiausiai ryžosi paskambinti bei pranešti. Įsivaizduojate? Patys žvejai toleravo neteisėtą žvejybą!“
Pašnekovo teigimu, daugelis pareigingų žvejų ar praeivių ne visada drįsta skųsti brakonierius, nes jie dažnai būna agresyviai nusiteikę ir ne kiekvienas liudininkas nori turėti su jais reikalų.
„Jokiu būdu nereikia veltis su brakonieriais į konfliktus. Jei tik yra galimybė, reikia paskambinti mūsų pareigūnams. O šitokių skambučių pasigendame. Reikalingas didesnis visuomenės aktyvumas. Vandens telkinių daug, inspekcijoje dirbame penkiese. Bet susitvarkome. Savo darbą dirba ir rajonų agentūrų inspektoriai“, – sako R. Šiukšteris.
Konfiskuota 6 kilometrai tinklų
Neseniai Kuršėnų karjeruose sulaikyti žvejai, masalui naudoję gyvas žuveles. Už šitokiu būdu pagautą lydeką teko sumokėti 543 litus – įvertinant aplinkai padarytą žalą.
Beveik nebepasitaiko brakonieriavimo atvejų panaudojant elektros srovę arba sprogstančias medžiagas. Tiesa, praėjusią vasarą šitoks pranešimas buvo gautas iš Tytuvėnų regioninio parko, tačiau nuvykus į vietą brakonierių nerasta.
„Nutirpus ledui prasidės lydekų nerštas ir žeberklininkų bumas – brakonieriavimo matyt neišvengsime ir šįmet, – teigia R. Šiukšteris. – Naudodamasis proga noriu paprašyti gyventojų pranešti mums apie netinkamos medžioklės arba žvejybos faktus. Anonimiškumą garantuojame.“
Tačiau brakonieriaujama ne tik vandens telkiniuose. Visai neseniai Radviliškio rajone buvo sulaikytas medžiotojas, kurio automobilyje rastas nelegaliai laikomas savadarbis ginklas. Brakonierius perduotas Radviliškio policijos komisariatui, iškelta baudžiamoji byla.
Sulaikyti ir spąstų žvėrims miške pristatę jaunuoliai. „Kažką rado internete, pasiskaitė ir sugalvojo tokiu būdu pamedžioti. Spąstus naudoti gali tik medžiotojai, be to, jie turi būti selektyviniai, garantuojantys greitą gyvūno žūtį, o papuolęs į tokius spąstus žvėris galėjo kankintis kelias dienas, – pasakoja R. Šiukšteris.
Jo teigimu, pernai dėl neteisėtos medžioklės konfiskuota 15 medžioklinių šautuvų ir 118 statomų tinklų, taip pat nemažas kiekis ledo grąžtų, skritulių, venterių ir panašiai. Turint omenyje, kad vieno tinklo vidutinis ilgis yra apie 50 metrų – brakonieriai neteko apie 6 kilometrų tinklų.
„Mūsų tarnyba išduoda leidimus bei kontroliuoja voljerus laukiniams žvėrims laikyti. Regione esama per šimtą voljerų elniams, danieliams, šernams. Vykdoma žvėrių apskaita“, – tęsia pašnekovas.
Anot gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko, nors užfiksuotų brakonieriavimo atvejų (ypač vandens telkiniuose) pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau jų vis dar pasitaiko.
