Tikimasi, jog nauja aplinkos ministro patvirtinta į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius priėmimo tvarka padės atrinkti tikruosius gamtos draugus nuo negailestingų jos niokotojų.
Šiaulių RAAD, Gyvosios gamtos inspekcijos archyvo nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Neseniai aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuris sugriežtina asmenų, norinčių tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, priėmimo tvarką.
Ministro teigimu, šitaip siekiama užkirsti kelią į neetatinių inspektorių gretas brakonieriams bei asmenims iš jų aplinkos, nes tokių atvejų iki šiol vis dar pasitaiko. Naudodamiesi savo pareigomis ir prieinama informacija, jie gali perspėti bendrininkus apie planuojamus reidus, taip niekais versdami inspektorių pastangas sučiupti brakonierius.
2012 metais – 407 pažeidimai
Dar pasitaiko, kad neetatiniais inspektoriais darbuojasi tie, kuriems rūpi anaiptol ne gyvosios gamtos išsaugojimas.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris teigia, kad Šiaulių regione nustatyta pora tokių atvejų. Abu kartus įstatymus pažeidę asmenys turėjo atiduoti savo pažymėjimus ir buvo pašalinti iš neetatinių inspektorių gretų.
O vienas iš paskutinių atvejų (tiesa, nesusijęs su neetatiniais inspektoriais, bet pakankamai kurioziškas) buvo praėjusį trečiadienį Pakruojo rajone, kai sprukdamas nuo aplinkosaugininkų pažeidėjas net šoko į ledinį vandenį.
Reidą surengę Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai kartu su kolegomis iš vietinės aplinkos apsaugos agentūros prie Pamūšio miestelio, į Dvariukų tvenkinį įtekančiame kanale, pastebėjo du vyrus, kurie žeberklu badė žuvis. Sulaikant pažeidėjus vienas iš jų, greitosiomis nusimetęs drabužius, šoko į vandenį, perplaukė tvenkinį ir nuskuodė į mišką.
Kitas pažeidėjas pasekti bendro pavyzdžiu nesiryžo. Jam buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas. Brakonieriui gresia nuo 400 iki 1000 litų bauda, o taip pat bus pateikta pretenzija dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo: už neteisėtai sugautą lydeką teks pakloti 543 litus.
Tikimasi, kad aplinkosaugininkai ras ir brakonieriaus bendrą - šalto vandens nepabijojusį „plaukiką“.
Pernai Šiaulių regione nustatyti 407 pažeidimai, tačiau į šį skaičių įeina ir atvejai, kai įstatymams nusižengta nežymiai, pavyzdžiui, kai kurie varovai neturėjo raudonų liemenių, keletas medžiotojų – raudonos juostos prie kepurės arba reikalingo dokumento.
Bus patikimesnis „filtras“
Todėl dabar R. Šiukšteris džiaugiasi: „Naujojoje tvarkoje numatyta, jog neetatiniais inspektoriais negali tapti asmenys, kurie per dešimt metų buvo bausti už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus arba kriminalinius nusikaltimus. Kiekvienas be išimties kandidatas turi pristatyti pažymą iš policijos, jog nėra trauktas atsakomybėn per pastaruosius 10 metų.“
R. Šiukšterio teigimu, šis reikalavimas taps patikimesniu nei iki šiol filtru, padėsiančiu „atsijoti“ piktavalius.
Be to, Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime pažymima, jog sugriežtinta ir pretendentų į neetatinius inspektorius egzaminų tvarka. Tai inspekcijos viršininkui taip pat atrodo sveikintina, nes praktika parodė, jog dėl nepakankamo inspektorių pasirengimo ar netinkamų veiksmų kartais pažeidėjams teismuose pavykdavo išvengti atsakomybės, o naujoji tvarka suteikia daugiau galimybių tapti neetatiniais inspektoriais tiems, kurie to nori ir atitinka reikalavimus. Žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpi aplinka bei yra pasiryžę aukoti savo laisvalaikį jai išsaugoti, kviečiami kreiptis į regioninius aplinkos apsaugos departamentus, išlaikyti egzaminus ir įsilieti į aplinkosaugininkų gretas.
Neseniai, R. Šiukšterio teigimu, sostinės policijos pareigūnų būrys tapo neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, o jų žinios bei patirtis labai pravers, nes taip pažeidėjams siunčiamas labai rimtas signalas: savanorių gamtosaugininkų pagalbininkų pajėgos gausėja ir į jas įsilieja vis daugiau profesionalų.
Neetatiniams inspektoriams – dideli reikalavimai
R. Šiukšterio teigimu, pretendentams į neetatinius inspektorius keliami pakankamai dideli reikalavimai. Pretendentas būtinai turi pristatyti prašymą-rekomendaciją, jį turi rekomenduoti bent vienas jį pažįstantis etatinis aplinkosaugininkas. Be to, kandidatas privalo laikyti teisinių žinių patikrinimo testą (egzaminą) bei teisingai atsakyti į ne mažiau kaip 80 proc. jam pateikiamų klausimų.
Šiuo metu Šiaulių regione darbuojasi keturios dešimtys neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių.
Šiaulių regione „prisišiukšlinęs“ asmuo negali tapti neetatiniu inspektoriumi nuvykęs gyventi svetur, tarkime, į Klaipėdą, Uteną arba Alytų.
„Aplinkosaugininkai naudojasi bendra respublikine informacijos keitimosi sistema. Užtenka įvesti kandidato duomenis, ir tampa aišku, ar jis nėra pažeidęs įstatymų kituose šalies regionuose. Ar šito pakanka? Manau, kad tai yra rimtas saugiklis užkertant kelią tam, kad atsitiktiniai asmenys negalėtų tapti gamtosaugininkų pagalbininkais“, - įsitikinęs R. Šiukšteris.
