Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Dėl krizės ir apskritai dėl savotiškos mūsų valstybės kultūros politikos apkarpius kultūros įstaigoms skirtas biudžetines lėšas bibliotekos tebedirba ir net dirba daugiau negu iki tol. Tai paaiškėjo praėjusią savaitę Šiauliuose vykstant bibliotekų darbuotojų dviejų dienų mokymams pagal projektą „Bibliotekos pažangai“ - seminarui „Atstovavimo mokymai bibliotekų vadovams ir atstovams: Kaip efektyviai atstovauti savo bibliotekai?“

 

Šis seminaras, kuriame dalyvavo Šiaulių Povilo Višinskio ir miesto Viešosios bei aplinkinių rajonų bibliotekų atstovai, pasirodė galintis sudominti platesnį ratą šiauliečių nei tik bibliotekininkų ratą, nes jį vedė garsios mokymų ir konsultacijų kompanijos specialistai, mokantys dažniausiai verslininkus, valdininkus verslo pagrindų - vadinamojo „training, managament,  development“. 

 

Tai patvirtino ir viena iš seminaro vedėjų Renata Misevičienė, kompanijos pardavimų valdymo bei darbo su svarbiausiais klientais ekspertė: „Dirbame su tais, kuriems reikia įtikinti žmones, kuriems svarbu vienaip ar kitaip perduoti savo idėją“. Kitaip tariant, mokymų esmė - mokytis užmegzti kuo naudingesnius ryšius, o tam, pasirodo, reikia pirmiausia išmokti tinkamai pristatyti ir save, ir atstovaujamą įstaigą - šiuo atveju biblioteką, jos teikiamas paslaugas ir galimybes.  Žodžiu, išmokyti bibliotekų darbuotojus verslo pagrindų. 

 

Renata Misevičienė pripažino, kad mokyti bibliotekų darbuotojus pradėjo gana neseniai, todėl esanti nustebinta ir savo mokinių ir nuoširdumo, ir noro mokytis. „Tai žmonės, kurie nori tai daryti, bet kol kas dar nežino, kaip daryti, - sako pardavimų valdymo ekspertė. - Todėl mes ir skatiname juos geriau parodyti bibliotekų darbo naudą visuomenei“.  

 

Taigi dvi dienas bibliotekų atstovai mokėsi verslo mokslo, nes, pasak Renatos Misevičienės, to reikia todėl, kad ir kitose pasaulio valstybėse, ne tik Lietuvoje, bibliotekoms reikia pačioms išsikovoti  dalį lėšų, parodant, kuo jos yra naudingos tiek visuomenei, tiek verslui, tiek valdžiai.

 

„Natūralu, kad tokių įgūdžių ne visi turi, nes specialybė yra kitokia - jie nėra pardavimo darbuotojai, jie neturi tų kompetencijų, jie yra savo srities žinovai, - pripažįsta pardavimų valdymo ekspertė. - Todėl mes iš pradžių ir dirbame su bibliotekų lyderiais, o paskui - ir su kitais darbuotojais, kad pasiektume rezultato - kad jie visi aktyviau ir efektyviau atstovautų savo bibliotekoms, kad pristatytų bibliotekas visuomenei, verslui, nes vis dar vyrauja stereotipinis tradicinės bibliotekos įsivaizdavimas. O man, kaip daugiau verslo atstovei, atrodo svarbu, kad   verslas pamatytų alternatyvą pasiekti kai kuriuos savo tikslus su bibliotekos pagalba - gal per reklamą, gal tiesioginį skatinimą, raginimą eiti pas vienus ar kitus, nes dažnai versle ir bibliotekoje  yra tie patys klientai. Tai kodėl jiems nesikooperavus ir nebendradarbiavus?“

 

Ir reikia pripažinti, kad mokymo organizatoriai išsikeltus tikslus per dvi seminaro dienas įgyvendino tikrai profesionaliai - neįkyriai, bet geru tempu išaiškino verslo pradžiamokslį bibliotekų  atstovams.

 

 

Tai pripažino ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė, dalyvavusi šiuose mokymuose: “To reikia, nes mūsų studijuojant to niekas nemokė. Ir šiaip yra gerai pamatyti, ką ne taip darai. Manau, kad teks įgytas žinias pritaikyti ir praktiškai, nes nuolat reikia bendrauti su įvairiais žmonėmis siekiant abipusės naudos. Tai tuo šie mokymai ir naudingi.“ 

 

O naudos ieškoti didžiausiai Šiaurės Lietuvoje bibliotekai, teikiančiai ne tik skaitytojų aptarnavimo, bet ir metodines paslaugas, tenka, nes ir palaikymo, ir lėšų stinga įvairiems bibliotekos darbams. Tiesa, dalis gaunama per įvairius projektus, bet ne visi projektai yra finansuojami ir sudėtinga iš anksto numatyti, kur gali prireikti lėšų.

 

Nors nemažai Europos valstybių direktorė Rūta Žirgulytė yra aplankiusi ir susipažinusi su tų šalių bibliotekų veikla, tokios apverktinos padėties kaip Lietuvoje nemačiusi. Štai apie 17 tūkstančių vartotojų aptarnaujanti P. Višinskio biblioteka šiais metais naujiems leidiniams įsigyti gavo tik 51,5 tūkstančio litų, kai pernai tam buvo skirta 170 tūkstančių, 2008 metais - 380 tūkstančių litų. 

 

Jau nekalbant apie tai, kad šiems metams sumažinus vadinamąjį mokos fondą teko bibliotekoje panaikinti aštuonis darbuotojų etatus - kam darbo krūvį sumažinti 0,5, kam 0,25 etato, kad darbuotojų nereikėtų išleisti nemokamų atostogų, nes ir taip tebevykstant patalpų remontui kai kurioms valytojoms savaime tenka nemokamai atostogauti.

 

Beje, P. Višinskio biblioteka (ir tai tik dalis jos) pradėta šildyti tik praėjusią savaitę, kai galop buvo išmokėta skola už praėjusį šildymo sezoną.  

Tad suprantama, kad esant tokiai situacijai Povilo Višinskio viešajai bibliotekai teks dar aktyviau ieškoti ryšių su įvairių sričių atstovais, kad galėtų atlikti savo šviečiamąją misiją.  

 

Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė taip pat patenkinta praėjusios savaitės mokymuose įgytomis žiniomis. Ji tik apgailestauja, kad to nebuvo mokoma prieš 10-15 metų, nes teko mokytis iš praktikos. 

 

Irena Žilinskienė prisimena, kiek jai ryžto, atkaklumo ir užsispyrimo pareikalavo miesto Viešosios bibliotekos, visų jos filialų modernizacija, kai praktiškai per vieną naktį teko su Savivaldybės Statybos skyriaus vedėju pertvarkyti visą projektą, kad suspėtų į pajudėjusį bibliotekų modernizacijos traukinį. O paskui reikėjo Savivaldybėje kaip nors gauti finansavimą ir baldams. Tačiau per dvidešimt metų bibliotekos direktore dirbanti Irena Žilinskienė to nelaiko vargu ar problema: „Mano pozicija - viską daryti skaitytojų labui, kad jie gautų visa, kas geriausia. Nors tai labai sunku, nors krizė, svarbu, kad krizės nebūtų galvoje, todėl ir turi ieškoti rėmėjų, rašyti projektus“.

 

Ir jei miesto Viešoji biblioteka sugeba strategiškai žvelgti į ateitį (pavyzdžiui, vienas iš paskutiniųjų jos projektų skirtas užsitikrinti ateities skaitytojus - bibliotekoje vyksta renginiai, skirti mamoms su mažyliais), tai pačios bibliotekos darbuotojų nūdiena, šiandienos skaitytojais nesirūpinama.

 

„Šiemet naujiems leidiniams gavome tik 44 tūkstančius litų, tai yra maždaug ketvirtadalį praėjusių metų lėšų (per 160 tūkstančių), - sako bibliotekos direktorė. -  Gaila, kad knygoms pirkti  projekto neparašysi. O juk pernai mes turėjome apie 180 tūkstančių lankytojų (vartotojų iki 10 tūkstančių), vadinasi, reikia su jais dirbti: bendrauti, mokyti kompiuterinio raštingumo kursuose, organizuoti įvairių renginių, kitos veiklos, kurios patys prisigalvojame. Nors juk galima nieko negalvoti, tai ir mažiau darbo bus. Bet juk mes negalime nedirbti“.

 

Ir Viešosios bibliotekos darbuotojos, metų pradžioje nemokamai po kelias dienas “atostogavusios“, kad atlyginimų užtektų iki metų galo, dirba, galvoja apie naujas veiklas, kad tik šiauliečiai neatprastų nuo knygos, nuo bibliotekos... 

 

 

Ir nors atrodytų, kad bibliotekos ir verslas tarpusavyje nedera,  tačiau kas dėl trumparegiškos valstybės kultūros politikos bibliotekoms belieka? Tik verstis per galvas - tai yra, mokytis verslo pradžiamokslio: mainais į reklamą ant bibliotekos sienų, mainais į konferencijų salę prašyti tikrųjų verslininkų, valdžios atstovų dėmesio ir materialinės pagalbos, kad miesto vaikams būtų galima surengti knygos šventę...