Per Bendruomenės sveiktos tarybos posėdį kalbėta apie prevencines sveikatos gerinimo priemones ir 2014 – 2020 m. projektus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Antradienį vykusiame Šiaulių miesto bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje buvo aptartos bendros 2014 – 2020 m. projektų gairės. Tarybos nariai diskutavo apie galimus pokyčius miesto poliklinikose, žmonių sveikatos profilaktikos gerinimą, didžiulis dėmesys atkreiptas į prevencines priemones. Priemonėms išsaugoti ir stiprinti gyventojų sveikatą, vykdyti ligų prevenciją Šiaulių miestui numatyta skirti 602 tūkst. litų, o gerinti pirminės sveikatos ir visuomenės priežiūros kokybę ir prieinamumą – 2 mln. 300 litų (sumos numatytos prieš įvedant eurą).
Prevencinės priemonės puikiai sveikatai
Bendruomenės tarybos nariai pastebėjo, kad 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos finansavimas per Sveikatos apsaugos ministeriją daugiausiai bus skiriamas „minkštiesiems“ projektams, tačiau šiauliečiai bandys nepamiršti ir „kietųjų“ infrastruktūros projektų. Kol kas vyksta intensyvus ir visuomenėje nematomas darbas – rašomi projektai, kuriuos patvirtinus galiausiai matysime rezultatus miesto poliklinikose ir informacijos apie sveikatą sklaidoje.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (ŠVSB) kol kas orientuojasi į keturis projektus. Kaip pristatė biuro vedėja Henrieta Garbenienė, orientuojamasi bus į šias problemas: tuberkuliozės profilaktiką, neįgaliųjų šeimos narių psichikos sveikatos stiprinimą, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimą.
Esą svarbiausias ŠVSB darbas – visuomenę informuoti apie tuberkuliozę, sveiką gyvenseną, vaikus skatinti aktyviai dalyvauti fizinėje veikloje, gerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą. Tam bus platinama socialinė reklama įvairiose miesto vietose, organizuojami įvairūs teminiai seminarai ir mokymai bei praktiniai užsiėmimai. Planuojama skatinti vaikus mokytis plaukti, saugiai elgtis prie vandens.
Atkreiptas dėmesys į neįgaliųjų šeimos narius ir būtent jų psichikos sveikatos gerinimo galimybes.
„Jie taip pat susiduria su didžiuliu stresu, nuovargiu, o psichinė aplinka namuose ne pati geriausia. Šių šeimos narių mokymas sveikatos saugojimo temomis, psichikos sveikatos praktiniai užsiėmimai išeitų į naudą“, – kalbėjo H. Garbenienė.
Modernizuos įstaigas ir atnaujins infrastruktūrą
Tuo tarpu trys Šiaulių miesto sveikatos ir gydymo įstaigos ruošiasi ne tik prevenciniams projektams, bet ir įstaigas modernizuoti, atnaujinti jų infrastruktūrą.
Šiaulių centro poliklinikos vyriausiojo gydytojo Mindaugo Maželio teigimu, jo vadovaujama įstaiga ruošiasi organizuoti sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų ir onkologinių susirgimų prevenciją mieste ir gerinti pirminę sveikatos priežiūrą. Esą pasaulyje akivaizdžiai didėja sergamumas onkologinėmis ir kraujotakos sistemos ligomis, todėl prevencinės priemonės tiesiog būtinos.
Kasdien Šiaulių centro poliklinikoje apsilanko apie 2 tūkst. pacientų – nemaža dalis jų dėl širdies, kraujotakos ar onkologinių sveikatos sutrikimų. Nors poliklinika aktyviai dalyvauja šalies vykdomuose prevenciniuose projektuose, vis tik žmonės dažnai nėra pakankamai informuoti arba jie neaktyvūs. Taigi vienas didžiausių siekių – skleisti informaciją apie tokių tipų susirgimus, kviesti pacientus dalyvauti prevencinėse priemonėse. M. Maželis taip pat paminėjo, kad labai praverstų ir nauja aparatūra galvos kraujagyslių tyrimams.
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centras nori radikaliai atnaujinti vieną padalinį, nes stacionare per metus aptarnauja apie 1 tūkst. pacientų. Daugiausiai ten gydomi ligoniai, kurie nebegali savęs apsitarnauti arba yra vegetacinės būklės, taip pat asmenys su onkologiniais susirgimais. Kadangi įstaiga teikia ne vien šias priežiūros paslaugas, bet atliekamos kineziterapijos ir masažo procedūros, tai atsirado poreikis atnaujinti šį padalinį.
Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras norėtų atnaujinti ir modernizuoti infrastruktūrą. Dabartinis jų turimas ultragarso aparatas – esą devynerių metų senumo, todėl reikalinga įsigyti naują, nes per metus atliekama daugiau nei 7 tūkst. tyrimų. Pasenę ir elektrokardiografai – vienas jų 1992 m., o kitas 1995-ųjų, todėl juo verkiant reikalinga atnaujinti. Pastebėta ir tai, kad įstaiga praėjusiais metais įsigijo vieną naują elektrokardiografą, tačiau su vienu aparatu visų tyrimų neatliksi taip efektyviai, o ir trys procedūrų vietos įrengtos – jas reikėtų panaudoti kuo geriau ir efektyviau.
