
Konferencijoje dalyvavę Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai: Radiologijos ir endoskopijų skyriaus vedėja Jūratė Jackevičienė, medicinos direktorė Vaiva Makštutienė, Radiacinės saugos skyriaus vedėja Gražina Šetikienė ir Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus medicinos fizikė Irma Gajauskaitė teigia, kad ne visada reikalingas tyrimas radiaciją skleidžiančia aparatūra, nes per didelė apšvita gali pakenkti sveikatai.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės administracijos posėdžių salytėje vyko spaudos konferencija dėl jonizuojamąja spinduliuote pagrįstos medicinos įrangos naudojimo. Medikai pastebėjo, kad vis dažniau pacientai reikalauja brangaus tyrimo, nors jo žala organizmui gali būti didesnė nei ta nauda, kurios sulaukiama, atlikus tyrimą jonizuojamąją spinduliuotę skleidžiančia įranga.
Kenkia per didelis spinduliuotės kiekis
Pasak medikų, vieno tyrimo metu spinduliai nepakenks žmogui, tačiau jei pacientas atlieka kelis tyrimus per trumpą laiką, jis gauna didelį radiacijos kiekį, kuris gali kelti pavojų žmogaus organizmui.
Radiacija sklinda ne tik aplinkoje, kurioje gyvename. Didžiąją dalį spindulių žmogus gauna gydymo įstaigoje. Pasak medikų, yra nustatytos leistinos radiacijos normos, kurios nepavojingos žmogaus sveikatai. Tačiau kai modernios diagnostinės ir gydomosios įrangos daug – ne tik gydytojas, bet ir pats pacientas turi susimąstyti apie tai, ar būtina atlikti dar vieną tyrimą, kurio metu neišvengiama radiacijos poveikio.
Apšvita – labai aktuali medicinos problema. Radiologinės spinduliuotės saugumui skiriamas rimtas dėmesys, tačiau bet kokia apšvita turi būti tikrai būtina. Dažnai pacientai nesistengia išvengti kenksmingos jonizuojamosios spinduliuotės.
„Medicininė apšvita privalo būti pagrįsta. Atliekant procedūrą turi būti naudojamos visos privalomos priemonės, kurios padeda apsisaugoti nuo medicinos įrangos skleidžiamos radiacijos. Svarbu laikytis ribojimo principo. Tai reiškia, jog negalima viršyti procedūrų. Medikams ir radiacinės saugos specialistams tenka didelė atsakomybė įvertinant, ar pacientui skirti jonizuojamosios spinduliuotės principais pagrįstus tyrimus, kiek jų skirti“, - pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Radiacinės saugos skyriaus vedėja Gražina Šetikienė.
Daugiau naudos ar žalos?
Kiekvienas šeimos gydytojas, specialistas ar radiologas, prieš skirdamas procedūrą, turi įvertinti ir tai, ar toks tyrimas duos daugiau naudos nei žalos, kuri šiuo metu nereikalinga. Kartais pakanka ir paprastesnių priemonių, kurios gali padėti nustatyti optimalią diagnozę. Medikas turi įvertinti procedūros ar tyrimo pagrįstumą. Juolab kad medicininė apšvita liečia ne tik ligonį, kuris ją patiria tyrimo ar gydomųjų procedūrų metu. Ją patiria ir medikas, kuris padeda ligoniui, kai šis negali pats gulėti, apsiversti.
„Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbame su modernia ir labai saugia aparatūra. Deja, tai, kas modernu, ne visada saugu. O ne tik medikai, bet ir patys ligoniai dažnai reikalauja pačio sudėtingiausio tyrimo, nes jo pateikti rezultatai – tiksliausi. Deja, dažnai pakanka paprastesnio tyrimo“, - kalba Radiologijos ir endoskopijų skyriaus vedėja Jūratė Jackevičienė.
Per keturis šių metų mėnesius Šiaulių ligoninėje buvo atlikti 3168 kompiuterinės tomografijos tyrimai. Iš jų konsultacinės poliklinikos medikų siuntimu – 1242 ir 1299 – Priėmimo skyriaus medikų siuntimu. Dažniausiai tyrimais patvirtinta insulto diagnozė. Nustatyta, jog 70 procentų atvejų diagnozės pasitvirtino, o 30 procentų – įtarimas paneigtas. Anot medikės J. Jackevičienės, tai rodo nepakankamai įvertinamas indikacijas, kai šio brangaus tyrimo buvo galima ir atsisakyti. Taip tausojama ne tik paciento sveikata, bet ir lėšos, be reikalo išleistos tyrimui.



