04-28-2015 34

A. Vaičiulienė skiria daugybę laiko repeticijoms su šokių studija „Kolegos“.
Šokių studijos „Kolegos“ archyvo nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Paloškim ruletę! Suktelėsim gyvenimo ratą ir vienas galės piešti, kitas rašyti, trečias vaidinti. O štai trims šiauliečiams likimas dovanojo šokį. Daugybė metų paskyrę šokiams šie žmonės šiandien dalijasi savo mintimis apie šokius – Tarptautinės šokio dienos proga kalbame su Šiaulių valstybinės kolegijos šokių studijos „Kolegos“ vadove Arminija Vaičiuliene, šokių mokyklos „Extreme“ vadovu Dariumi Marcinkumi ir Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus liaudiškų šokių grupės „Vajaunas“ vadovu Romualdu Laugaliu.

A. Vaičiulienė: negaliu kvėpuoti be šokių
Ką jums reiškia šokiai? „Šokiai – tai apskritai visas gyvenimas. Arba myli šokius, arba nemyli – tai ir laisvalaikis, ir hobis, ir darbas, – sako A. Vaičiulienė. – Apskritai, negaliu kvėpuoti be šokių.“
Šokių studijos „Kolegos“ vadovė pradėjo šokti 16-os, o dabar ji jau daugiau negu 20 metų atiduoda save ir savo laiką šiam užsiėmimui. Darbo stažas didelis ne tik metais, bet ir įgyta patirtimi – pasak A. Vaičiulienės, ji išbandė viską nuo klasikos iki pramoginių šokių.
„Ko nesu pabandžiusi. Tik modernių šokių tiesiog nebeprireikė. Net nepagalvodavau anksčiau, kiek daug visko esu šokusi“, – sako A. Vaičiulienė.
A. Vaičiulienė nuoširdžiai džiaugiasi dabartiniais savo mokiniais, kuriuos moko porinių šokių. Šokių studijos „Kolegos“ vadovė sako, jog dirbti sekasi puikiai: ruošiami pasirodymai su pramoginio šokio kryptimi, įvesti šou elementai – pakėlimai, įvairūs nulenkimai...
„Susitinkame kiekvieną mielą dieną, o jeigu reikia – ir šeštadienį, ir sekmadienį. Iš tikrųjų tas žmogus, jeigu jis –„fanatas“, neskaičiuoja valandų – yra etatas ar pusė etato. Man tai visiškai neaktualu“, – sako ilgametė šokėja.
Anot jos, vienintelė savybė, kuri yra reikalinga šokėjui – mylėti tai, ką darai, ir įdėti labai daug darbo. Tu gali būti gabus arba išvis negabus, bet jeigu yra noras ir daug pastangų, tai visada pasieksi to, ko nori.
„Studentai čia ateina praleisti savo laisvalaikį. Dirbame kiekvieną dieną, nes šokį reikia išmokti“, – sako A. Vaičiulienė.

R. Laugalis: šokis – vienas nuostabiausių menų
R. Laugalis šokiams paskyrė 35 metus – šoko jaunystėje, tebešoka ir dabar. Tiesa, dabar jis moko liaudiškų šokių tiek vaikus, tiek suaugusius. Štai Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus liaudiškų šokių grupės „Vajaunas“ kolektyve šoka žmonės turintys regos sutrikimų.
„Suaugę žmonės čia ateina laisvalaikį praleisti, malonų laisvalaikį. O šokis – vienas nuostabiausių menų, nes koncerte jeigu būtų vien tik dainos, nelabai įdomu būtų. Liaudiškais šokiais ugdomas žmonių, ypač vaikų, pilietiškumas“, – sako R. Laugalis.
Paklausus, ką R. Laugaliui reiškia šokiai, jis vienareikšmiškai atsako – visas gyvenimas. Anot jo, geram šokėjui reikia didžiulio užsispyrimo. „Pas mus yra buvę tokių vaikų, kurie pradėjo šokti tik 9 klasėje, o po metų niekas nebeatskirdavo, kada jie pradėjo šokti – tokia pažanga padaryta, – sako R. Laugalis. – Pastangos, užsispyrimas ir sveikata reikalingi. Labai svarbi sveikata, kadangi šokiai – tai ir fizinis krūvis.“

D. Marcinkus: šokis – tai didelis pasaulis
Užduodame tokį patį klausimą ir moderniųjų šokių atstovui D. Marcinkui – kokią vietą šokiai užima jo gyvenime. „Manau, kad jie yra visur mano gyvenime: tiek laisvalaikio metu, tiek darbe – visur šokiai“, – iškart atsakė šokių mokyklos „Extreme“ vadovas.
Ar šokiai nepabosta? „Tai ir baisiausia, kad tikrai ne, – sako D. Marcinkus. – Šoku apie 16 metų ir aš vis noriu daugiau. Tai, ką aš darau, man labai patinka. Šokis – tai didelis pasaulis. Jeigu tu tik užsisklęsi specifinėje sferoje, tada galbūt išsisėmus prasidės rutina. Aš stengiuosi žiūrėti plačiai, mokytis, gilintis ne tik į savo šokį, o apskritai į šokį kaip į metodiką, mokymą, filosofiją. Čia yra tiek daug visko, kad nuobodu kol kas tikrai nėra.“
Jis išskiria šokėją ir choreografą: šokėjas turi būti geras molis lipdymui,o chereografas turi iš jo sugebėti padaryti daugelį dalykų.
„Tai yra du skirtingi dalykai. Jeigu nori tapti geru šokėju, tai pirmiausia turi investuoti į savo kūną, reikėtų išbandyti kiek įmanoma daugiau šokių stilių ir paruošti savo kūną ir špagatui, ir virvutei, ir tilteliui. Aišku, reikia nuosekliai dirbti visą laiką“, – dalijasi savo nuomone D. Marcinkus.
Pasak jo, gatvės šokiai pirmiausia patraukia laisve: jie vieninteliai nesupančioti taisyklių. Antra – D. Marcinkui patinka muzika.

 
Straipsnių peržiūros
94529267
Į viršų