Užklupęs netikėtas speigas sukėlė daug nerimo vandens paukščiams: gulbėms, antims, žąsims, kurie vis dažniau yra linkę likti žiemoti Lietuvoje. Todėl kai termometro stulpelis rodo apie -20 ar -30 laipsnių, tenka suklusti ir prisiimti atsakomybę už šiuos gyvūnus. Gyvūnų globėjų asociacija viešai išplatintame pranešime informuoja gyventojus, kad dalis jau išvardytų paukščių yra lesinami ir žmonių prijaukinami. Problema ta, kad gyventojai galvoja, jog taip daro gerą darbą, o iš tiesų labiau vandens paukščiams kenkia.

Rūpintis reikia visus metus
„Dar kartą norime pabrėžti ir atskleisti tiesą: jeigu jau pradėjote rūpintis ir globoti paukščius šiltuoju metu, tai turite daryti visus metus. Atšalus orams paukščiams ieškoti maisto tampa vis sudėtingiau ir tai reikalauja daugiau pastangų, o iš dalies pasikeitęs gyvenimo ritmas jiems teikia daugiau grėsmės nei gerovės“, – pabrėžia Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai.

Anot jų, svarbu prisiminti, kad paukščius galima lesinti tik natūraliu grūdiniu maisto daviniu. Jokiu būdu negalima duoti bandelių ar kitų sintetinių maisto gaminių, nes nuo jų gyvūnai gali nugaišti. Taip pat reikėtų žinoti, kad paukščiams pageidautina paįvairinti maistą, o tai gali būti grūdai, daržovės. Berti pašarą reikia kuo arčiau paukščių – geriausia iškart į vandenį, ir leisti sulesti viską, o tik po to duoti daugiau. Svarbu nepamiršti, kad didesniems paukščiams reikia didesnio kiekio maisto.

Pataria netirštinti situacijos
Gyvūnų globėjų asociacija informuoja, kad užėjus šalčiams, padaugėja pagalbos skambučių, bet didžioji jų dalis būna klaidingi.

„Žmonės visuomet linkę perdėti ir sutirštinti situaciją. Kad taip neatsitiktų, prašome visuomenės supratingumo: pirma, jei radote paukštį, panašų į sužeistą, jei nėra grėsmės jums, prieikite ir įsitikinkite, kad pagalba sparnuočiui reikalinga ir būtina“, – akcentuoja specialistai.

Dažnai einant tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui tenka išgirsti kuriozinių istorijų, kai vandens paukščiai supainiojami su negyvais objektais ar tiesiog su apledijusia sniego pusnimi.

Kartais žmonės pasakoja, kad gyvūnas ilgą laiką nerodė gyvybės ženklų, tiesiog nejudėjo ir buvo lyg sustingęs, bet taip gali atsitikti todėl, kad jis kaupia energiją ar šildosi. Paukštis blaškosi ir būna neramus, jeigu yra smarkiai sužeistas, kartais tenka aplink sniegą pastebėti kraujo dėmes, kurios iškart signalizuoja apie pavojų. Tuomet reikia kuo skubiau reaguoti ir ieškoti profesionalios pagalbos.

„Jeigu atsitiko taip, kad radote sužeistą ir nusikamavusį paukštį, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriai iš karto informaciją perduos Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios operatyvus personalas pasirūpins reikiama globa ir priežiūra“, – pataria gyvūnų globėjai.

Būtina racionaliai įvertinti riziką
Lesinant vandens paukščius, taip pat būtina neužmiršti pasirūpinti savo saugumu. Artinantis prie paukščio reikia išlikti budriems, kad neįlūžtų ledas, būtina įvertinti situaciją ar yra saugu.

Paukščiai dažniausiai prišąla, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 laipsnių C. Paprastai jie neužsilieka vienoje vietoje ar properšoje, jeigu jaučia, kad oras šąla. Jie palieka savo buvimo vietą ir keliasi į kitą, nebent, neradę maisto atsargų ir užšalus vandeniui, nusilpsta. Jų paskutinė viltis – kad bus pamaitinti, nes yra prijaukinti.

Jeigu įsitikinote, kad paukščio plunksnos prišalusios prie žemės ar ledo, pamažu pasistenkite išlaisvinti sparnuotį patys. O jeigu matote, kad sukeliate skausmą ar nepajėgiate, tuomet kvieskite specialistus.

 
Straipsnių peržiūros
94557942
Į viršų