Salduvės kalno prieigose statomi devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys išnykusias baltų gentis, iš kurių kildinami lietuviai ir latviai. 

Vadimo SIMUTKINO nuotr.  

 

Zita KATKIENĖ

Salduvės kalno papėdėje, Žuvininkų piliakalnio teritorijoje, prie pat tako, kur kiekvienas  parko lankytojas žengia Salduvės kalno link, pastatyti devyni ąžuoliniai stogastulpiai, simbolizuojantys išnykusias baltų gentis, bei trys tautodailininkų pagaminti suolai. Anot Šiaulių regiono plėtros agentūros direktorės Jolitos  Butkutės, projekto „Kultūrinis bendradarbiavimas Latvijos ir Lietuvos pasienio regione“ įgyvendintojai dar tęs darbus. Duoklė bus atiduodama ir kitoms išnykusios gentims, iš kurių kildinamos lietuvių ir latvių tautos. 

Vakar Salduvės parko teritorijoje darbininkai statė trijų lietuvių ir keturių latvių tautodailininkų sukurtus trijų metrų stogastulpius. Dar rugpjūtyje stogastulpiai iš ąžuolo, atgabento iš Latvijos, buvo drožiami ir skaptuojami vienos įmonės teritorijoje. Vėliau, pasak savivaldybininko Viliaus Purono, buvo ilgi derinimo ir dokumentų pasirašinėjimo rūpesčiai ne tik su kultūros paveldo sergėtojais, bet ir įvairių komunikacijų prižiūrėtojais, kurie turėjo parašu patvirtinti, kad šioje teritorijoje galima kasinėti žemę ir statyti gal šimtmetį čia stovėsiančius pinoteksu padengtus ąžuolinius stogastulpius. 

 

Pagaliau stogastulpiai atgabenti į Salduvės piliakalnio papėdę. Pasak Šiaulių regiono plėtros agentūros verslo konsultantės Vilmos Daunienės, tikimasi, jog įgyvendinus šį projektą aktyvės ir darnės kaimyninių šalių bendruomenių bendradarbiavimas Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Drožėjų pleneras bei koplytstulpių statymas – tik maža Europos Sąjungos finansuojamo projekto dalis. Koplytstulpiai, simbolizuojantys devynias baltų gentis, iš kurių kildinami lietuviai ir latviai,  pastatyti Baltų vienybės dienos šventės išvakarėse.

 

Latvių tautodailininkai drožė šešis koplytstulpius, skirtus išnykusioms gentims: jotvingiams, sėliams, žiemgaliams, latgaliams, skalviams, kuršiams. Lietuviai savo koplytspulpius paskyrė rytų baltų išnykusioms gentims: žemaičiams, aukštaičiams ir lietuviams. Kokias gentis iš dešimčių išnykusių baltų genčių rinktis, projekto įgyvendintojai konsultavosi su archeologe Birute Salatkiene. Tačiau, pasak Šiaulių regiono plėtros agentūros direktorės Jolitos Butkutės, šiais devyniais  koplytstulpiais projektas nesibaigs. Salduvės kalno prieigose planuojamas Baltų parkas, kuriame gali rastis vietos ir kitoms gentims skirtiems koplytstulpiams. Nors idėjų, pasak J. Butkutės, tautodailininkams, kurie kitą vasarą vėl bus kviečiami į plenerus, nenorėtų primesti. Gal kitą vasarą jie kurs ne koplytstulpius. Norėtųsi, kad idėjos sklistų ir iš pačių kūrėjų, ir iš visuomenės.  

 

 

Vakar skulptūros tik pastatytos, o šiandien jos pristatomos visuomenei Baltų vienybės dienai surengtoje šventėje. 

 

Renginio metu koncertuos Lietuvos ir Latvijos folkloro ansambliai, degs baltų vienybės ugnys - šventiniai laužai, bus vaišinama senovės baltų maistu - košėmis bei pyragais, vyks konkursai Saulės mūšio 775 metų jubiliejui paminėti. Prasidės šventė 13 valandą Simono Daukanto moksleivių poetine-muzikine kompozicija „Saulės aukuras“, kuris bus ir įžiebtas. Netrukus bus pristatoma baltų skulptūrų idėja, įžiebti baltų vienybės laužai. 

 

Šventės dalyviams koncertuos Latvijos ir Lietuvos folkloro ansambliai. Šventės dalyviai bus kviečiami žaisti folklorinių žaidimų, vaišintis senovės baltų valgiais, bendrauti prie baltų vienybės laužų. 

 

Po pietų pasirodys ir Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“, Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“, jaunimo šokių ansamblis „Solis“, atvykęs iš Dobelės miesto, Krustpils kultūros namų šokių kolektyvas, folkloro ansamblis „Raksti“, šokių ansamblis „Nakotne“ iš Latvijos. Pasirodys ir šiauliečių folkloro ansamblis „Auda“, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus folkloro ansamblis „Margulis“. Šventę vainikuos Šiaulių dailės mokyklos vaikų akcija „Vienybės žiedas“.