Buvusiai Šiaulių konservatorijos auklėtinei, regėjimo negalią turinčiai Vaidai Butautaitei (antra iš dešinės), išvykusiai studijų į Vilnių galva užimta ne tik studijų reikalais. Būsima Vilniaus pedagoginio universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė turi galvoti ir apie tai, iš kur paimti pinigų savo pagalbininkui.

Asta VOLKOVAITĖ

Rinktis studijas šalies universitetuose gali tik turtingų tėvų vaikai. Šiaulių konservatorijoje dainavimo specialybę įgijusiai Vaidai Butautaitei tolesnės studijos Vilniaus pedagoginiame universitete gali būti sunkiai įkandamos. Muzikos pedagogikos studijas pasirinkusi 21-erių metų regėjimo negalią turinti solistė buvo šokiruota sužinojusi, kad žmogų, kuris galėtų ja pasirūpinti, turės samdyti pati. Už tūkstantį litų ar daugiau. Tokios sostinėje pagalbininkų, galinčių neregiams padėti kelionėje į universitetą ir kituose studijų reikaluose, kainos.

„Visus mokslo metus, kai mokiausi Šiaulių konservatorijoje, man padėjo jauna mergina. Ji ne tik palydėdavo mane į konservatoriją, bet ir parūpindavo medžiagą studijoms, skaitydavo tekstus, palydėdavo pas psichologę ar net padėdavo šeimininkauti virtuvėje. Su Dalia buvome labai artimos”, - prisimena V. Butautaitė. Mergina priduria, kad mokantis Šiauliuose jos tėvai rūpinosi tik jos buto nuoma.

„Dabar man įstojus ir į Vilniaus pedagoginį universitetą tėvams bus daugiau išlaidų, nes studijuoju dviejose vietose.  Vien studijos Lietuvos ir muzikos teatro akademijoje kainuos apie 3 ar 4 tūkstančius litų. Mokėti mano pagalbininkui tūkstantį tėvai tikrai nepajėgs”, - guodžiasi V. Butautaitė. Nepaisant piniginės situacijos mergina  prieš gerą mėnesį suskubo ieškoti pagalbininko - vylėsi, kad kažkas išsispręs.

„Telefono skambučių ir gyvenimo aprašymų buvo begalės. Susitikau ne su vienu žmogumi. Vargiai kas už tokį pat atlygį, koks Šiauliuose buvo mokamas man padėjusiajai merginai, norėtų dirbti”, - pastebi Vaida. Mergina teigia radusi vieną žmogų. „Ką daryti toliau, nežinau. Ieškoti rėmėjų? Turbūt kitos išeities nėra”, - mano V. Butautaitė. Mergina sakė, jog kreipėsi ir į Vilniaus pedagoginį universitetą.

„Domėjausi universitete apie galimą finansavimą. Valstybė tam tiesiog neskiria paramos. O pagalbininkas labai būtinas – bibliotekose trūksta literatūros neregiams, tad reikia naudotis ta, kuri skirta regintiesiems. Tas knygas turėtų kažkas man skaityti. Liūdna šitaip. Visada svajojau apie tolesnį muzikinį kelią, apie didžiąją sceną ir kitus dalykus, apie kuriuos galvoja muzika gyvenantys žmonės”, - atvirauja V. Butautaitė.

Merginos žiniomis, Vilniaus pedagoginiame universitete nė vienam regėjimo negalią turinčiam žmogui nepavyko gauti finansinės paramos. Visada optimistiškai nusiteikusi mergina viliasi, kad kažkokia išeitis turi būti. „Nenoriu atsisakyti to, ko visada taip stipriai troškau”, - apie nelengvą kelią į muziką kalba V. Butautaitė.

Šiaulių konservatorijos pavaduotoja meniniam ugdymui Irida Motekaitienė paaiškina, kad dėl V. Butautaitės įstaigoje buvo įsteigtas specialus etatas. Anot jos, ši darbuotoja ir rūpinosi tik jaunąja soliste. „Toks žmogus, kaip Vaida, Šiaulių konservatorijoje buvo vienintelis”, - teigia I. Motekaitienė.

Moters žiniomis, buvusios abiturientės pagalbininko atlyginimui išmokėti valstybė skirdavo maždaug minimalaus darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.

Seimo narys Edvardas Žakaris mano, kad pačios aukštosios mokyklos turėtų išanalizuoti kiekvieno negalią turinčio studento atvejį ir pasirūpinti parama jų pagalbininkui. „Nėra tą dalyką reglamentuojančio įstatymo”, - tvirtina E. Žakaris. Seimo narys teigia girdėjęs apie V. Butautaitės situaciją. Jis pripažįsta, kad negalią turintieji ir apie studijas svajojantieji turėti įdėti daugiau pastangų.

„Būtų galima svarstyti ir dėl įstatymo pataisos, kurioje būtų numatyti išimtiniai atvejai”, - sako E. Žakaris. Visgi Seimo narys apie galimus pokyčius teisės aktuose kalba atsargiai. „Yra ir daugiau kitokių negalių turinčių  žmonių: kurtieji, žmonės vežimėliuose, kurie taip pat gali pradėti reikalauti kažkokių teisių”, - teigia politikas.  „Buvo visišką regėjimo negalią turintis žmogus, kuris važinėjo automobiliu”, - apie apsimetėlį pasakoja Seimo narys.