Asta VOLKOVAITĖ

Ar žinote, ką likusios vienos namuose su mažais vaikais veikia auklės? Atskleisti tikrąjį  auklės veidą šiaulietei prireikė namuose palikto diktofono.

Vaikų teisių gynėjai kalba, kad pirmas ženklas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, – pasikeitęs vaiko elgesys. O štai policijos pareigūnai į auklių darbelius linkę numoti ranka.

Dažna šeima linkusi savo atžalą patikėti auklei, ypač vasarą, kai didelė  dalis lopšelių-darželių atostogauja. Gera auklė Šiauliuose – aukso vertės, ieškoma pagal rekomendaciją, o apsireiškusios pagal skelbimus dažnai nekelia pasitikėjimo.

Auklių ieškančios mamos gali pripasakoti daugybę istorijų apie moteris, kurioms patiki savo atžalas. Viena iš tokių, neseniai pasiekusių  redakciją, - vaikas ėmė painioti savo vardą, nes paaiškėjo, kad auklės draugeliai vaiką vadino pravarde. Dažniausiai tėvai paprasčiausiai atsisako tokios auklės paslaugų. Nes, kaip rodo šiauliečių šeimos patirtis, surasti teisybę – ne taip jau ir lengva.

„Noriu pasidalyti savo istorija, kad tėvai ieškodami auklės būtų itin atsargūs”, - sunkiai tramdydama emocijas su įrašu rankose kalbėjo šiaulietė. Moteris pasakoja ieškojusi auklės savo dvejų metų berniukui. Įdėjo skelbimą, susitiko ne su viena moterimi. Jos namuose su drauge apsilankiusi pensinio amžiaus moteris jai atrodė visai patikima. Sutarta dėl atlygio. Už vaiko priežiūrą - 20 litų per dieną. Pensininkę atlyginimas tenkino, tad ji ir sutiko pagelbėti.

Šiauliečių šeimoje pensininkė aukle dirbo tik tris dienas. Kol šeimai kilo įtarimų.

Vienądien grįžusi namo moteris pastebėjo, kad vonioje kabo begalės mažylio drabužių. „Mano vaikas jau kuris laikas prašosi ant puoduko, tad įtariau, kad čia kažkas ne taip, nes negalėjo nei iš šio, nei iš to imti daryti į kelnes”, - pasakoja moteris.

Nusprendė išsklaidyti savo būgštavimus, įsigijo diktofoną ir įjungtą paliko namuose.

Išklausiusi įrašą pašiurpo.

Jos ir sutuoktinio akivaizdoje pensininkė meiliai kalbino vaiką ir vadino jį šaunuoliu, įraše – visiškai kitas žodynas.

Garso įraše girdėti, kaip tėvas atsisveikina su savo sūnumi ir kaip auklė gražiai bendrauja su berniuku, pažada jį vesti į lauką pasivaikščioti ir kt. Vaiko tėvui palikus butą moters balso tonas iškart pasikeičia. Vaikas ima nerimauti.

„Tėti, tėti!” - girdėti, kaip šaukia mažametis. Auklė piktai jam atšauna, kad tėtis išvykęs ir ji negalinti su juo „taip visądien” vargti. Vaikas pradeda verkti. Netrukus pasigirsta smūgis (mažamečio motinos nuomone, tai buvo suduota vaikui, – aut. past.). Vaikas dar labiau pravirksta. Auklė įpyksta. „Atsirado čia aukso gabalas!..” - nuskamba įraše balsas. Vaikas beveik visą laiką verkia, įraše girdisi piktas auklės balsas.

Moteris nuvyko į auklės namus ir bandė kalbėtis apie tai, ką išgirdo garso įraše.

„O ką, ar liko žymės?” - įžūliai atrėžusi auklė. Moteriai tai nuskambėjo kaip prisipažinimas.

Šiaulietė dėl nuskriausto vaiko kreipėsi į Šiaulių miesto policijos komisariatą, tačiau iš policijos reakcijos susidaro įspūdis, kad į skundą pareigūnai žiūri pro pirštus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Artūras Šliavas po pokalbio su skundą priėmusia pareigūne tikina, jog tai, ką išgirdo, nebuvo rimta.  „Ten nebuvo ypatingo smurto”, - įsitikinęs pareigūnas. (Ar vaikui turėtų auklė nusukti sprandą, kad pareigūnui pasirodytų rimta? - red. klaus.) A. Šliavas sako, kad kol kas ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra rimto pagrindo. Pareigūnas teigia, kad jo kolegė jau kalbėjosi su minėta aukle ir pasirodė, kad pensininkė negalėjo skriausti mažamečio.

Anot Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Žakario, pliaukštelėjimais per užpakalį auklėti vaikus draudžia mūsų šalies įstatymai. „Tai vienareikšmiškai neigiamas dalykas. Tai - fizinio skausmo sukėlimas. Tokias atvejais reikia kreiptis į teisėsaugą”, - tėvams pataria valdininkas (deja, policijos pareigūnams – tai nerimtas smurtas prieš vaiką, - red. past.).

D. Žakaris sako, kad suprasti, jog auklė skriaudžia vaiką, galima iš jo pasikeitusio elgesio.

Anot valdininko, smurtą  išgyvenantis vaikas gali stengtis iš akių nepaleisti tėvų  ir nuolat prie jų šlietis. Kai kurie vaikai gali ir kitaip reaguoti – tapti net agresyvesni. Iškentėtas smurtas gali pasireikšti ir pykčio priepuoliais. „Vaikas jaučiasi nesaugus”, - paaiškina A. Žakaris. Valdininkas nuo skriaudikių auklių nukentėjusių vaikų tėvams kartu su savo atžalomis pataria apsilankyti ir vaikų psichologinėje tarnyboje.

Anot vaikų teisių  gynėjų, smurtas prieš vaiką būna ne tik fizinis, bet ir psichologinis.

A. Žakaris auklių ieškantiems tėvams patartų kreiptis į auklių tarnybas arba ieškoti auklių per pažįstamus. Atsižvelgti į jų rekomendacijas ir darbo patirtį.