Turbūt mažai kas abejoja, kad renkant miesto merą Šiauliuose, kaip ir daugelyje kitų vietų, bus mero rinkimų antrasis turas, todėl 2015-03-01 netaps finišu renkant miesto vadovą, bet bus išrinkta Šiaulių miesto taryba. Šioje trumpoje apžvalgoje norisi pareikšti savo nuomonę apie likusius 4 kandidatus į miesto merus, apie kuriuos laikraštis „Šiaulių naujienos“ dar nespausdino. Šis ketvertukas pasirinktas ne atsitiktinai, nes šio straipsnio autoriaus nuomone, šie asmenys turi realiausių galimybių surinkti daugiausia rinkėjų.
Antanas KAČINSKAS
Nepriklausomas ir nepartinis kandidatas Artūras Visockas neabejotinai per praėjusią miesto Tarybos nario kadenciją sugebėjo pritraukti visuomenės ir vietos politikų dėmesį savo netradiciniu elgesiu ir pasiūlymais, kurie neliko nepastebėti. Tai patvirtina, kad šis politikas ir laikraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojų vienais metais buvo išrinktas populiariausiu šiauliečiu. Laikraščiui „Šiaulių naujienos“ gerai žinoma, kad buvo keliama daug versijų apie šio politiko ryšius su laikraščiu „Šiaulių naujienos“ ir tariamą jo protegavimą. Bet tai eilinį kartą yra tik gandai. Paminėtina, kad laikraštis „Šiaulių naujienos“ ir jo akcininkai niekada niekaip nebuvo ir nėra susiję su minėtu politiku. Šiauliečiams reikėtų priminti, kad Artūras Visockas yra tas politikas, kuris ne kartą aktyviai ir gana agresyviai pasisakė prieš laikraščio „Šiaulių naujienos“ savininkui priklausančių įmonių įvairius statybos projektus Šiauliuose. Reikšdavo šias mintis viešai ir beveik visada nepalankiai, nepaisant to, reikia pripažinti, kad šis politikas nėra įtakojamas jokių politinių partijų ar interesų grupių, yra sąžiningas, tiesus ir atviras, todėl vien dėl šių aplinkybių galėtų tapti miesto meru. Nors Artūrui Visockui akivaizdžiai trūksta tiek politinės, tiek vadovavimo patirties, nes vadovauti nedidelei fotostudijai – tai toli gražu ne tas pats, kas vadovauti miestui. Bet akivaizdu, kad šis politikas turi daug didesnių galimybių ir daug daugiau tinkamų savybių nei ankstesniuose komentaruose minėti patyrę politikos „vilkai“ vien dėl savo asmeninių savybių. Didžiausia Artūro Visocko bėda, kad jam būtų sunku vienam realizuoti savo idėjas, o jo visuomeninis rinkimų komitetas yra daug kam mažai žinomi ir dažniausiai reikiamos patirties, deja, neturintys žmonės. Bet norisi palinkėti jam sėkmės, nes jei šį kandidatą išrinktų miesto meru, neabejotinai Šiaulių miesto lauktų permainos. Nors jo iškeltas šūkis „Vaikščiokime už Šiaulius!“ yra gana keistokas.
Dar viena iš realesnių kandidatų į Šiaulių miesto merus yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatė dabartinė šalies Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, kuri kažkodėl labai nemėgsta šio laikraščio, jai šio pavadinimas, kaip vampyrui kryžius ar sidabras, sukelia negatyvią reakciją. Akivaizdu, kad šios kandidatės politinė karjera partijoje „Tvarka ir teisingumas“ daugiau negu miglota, kadangi ją į ministeriją atvedė ir visuomet protegavo buvęs šiaulietis Valentinas Mazuronis, kuris visiškai neseniai gana triukšmingai paliko šią partiją, ir visose žiniasklaidos priemonėse aiškino šio atsisveikinimo aplinkybes bei priežastis, bet taip ir neatsisakė partijos dėka gauto europarlamentaro mandato, todėl daugiau nebegalės proteguoti Daivutės. Objektyvumo dėlei, reikia pažymėti, kad ši kandidatė protingai kalba ir yra gražios išvaizdos, bei taip pat įgijo patirties būdama vicemere ir dar didesnės patirties įgijo dirbdama aplinkos viceministre. Žinoma, šiek tiek keista skaityti vietinėje žiniasklaidos priemonėje šios kandidatės pažadus, kad būdama mere ji imtųsi viešumo ir iškart paskelbtų savo mobiliojo telefono numerį, bet kažkodėl to nepadarė net rinkimų kompanijos metu, todėl keista būtų manyti, kad ji galėtų tai padaryti būdama Šiaulių miesto mere. Akivaizdu, kad viešumu nepavadinsi ir šios kandidatės dovanų dalijimo rinkėjams, nors tai ir draudžia įstatymai. Žinoma, gauti šaliką, kai tavo namas vis nerenovuojamas, nors Daivutė vis žada ir žada, gal ir neblogai. Taip pat nereikia pamiršti, kad ši kandidatė, ilgus metus buvusi miesto vicemere ir kuravusi ūkinius-ekonominius miesto klausimus, visiškai nieko reikšmingo nenuveikė, nors teigia, kad ji turi idėjų, bet taip ir nesugebėjo įvardyti, kokius konkretesnius miestui ir gyventojams naudingus darbus ji įgyvendino būdama vicemere. Taip pat akivaizdu, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ šleifas daro neigiamą įtaką šios kandidatės įvaizdžiui, gal todėl kitas jos kolega Vidmantas Japertas kandidatavo kaip savarankiškas kandidatas. Vis dėlto visuomenė pamiršta daugybę įvairių skandalų, tiek būnant prezidentu Rolandui Paksui, tiek dabar šiai partijai būnant valdžioje, kad ir buvusio šiauliečio vidaus reikalų ministro Dailiaus Barakausko atsistatydinimo skandalas, ir po jo besidriekiantis negražus šleifas, bei kvapas, todėl nieko gero iš šios simpatiškos poniutės atėjimo į valdžią nereikėtų tikėtis, nes ji jau buvo gavusi partijos dėka šiauliečių pasitikėjimą ir net nesugebėjo viena pastraipa aprašyti kaip šiauliečiams atsidėkojo už šį pasitikėjimą.
Antrasis rinkimų turas
Mano nuomone, į Šiaulių miesto mero rinkimų antrąjį turą pateks dabartinis miesto meras Justinas Sartauskas bei Seimo narys Valerijus Simulik. Miesto meras Justinas Sartauskas sėkmingų rezultatų gali sulaukti tik todėl, kad Socialdemokratų partiją, ypač Šiauliuose, žmonės be saiko ir be proto myli, visiškai neatsižvelgdami į jų darbus. Taip, kaip kažkada mylėjo komunistų partiją, verkė mirus Josifui Stalinui ar kitam komunistų partijos stabukui, dauguma Socialdemokratų partijos lektorato yra vyresnio amžiaus žmonės, gyvenę dar Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos laikais ir su nostalgija prisimenantys šiuos laikus, bei juos garbinantys tik todėl, kad jie buvo jauni, o ne todėl, kad buvo gera gyventi. Todėl toks visiškai kvailas ir aklas šio lektorato pasitikėjimas neabejotinai Justiną Sartauską gali stumtelėti į antrąjį rinkimų turą. Tačiau kas jau kas, bet miesto meras, kuris išdirbo visą mero kadenciją, turėtų geriausią galimybę išvardyti, ką jis gero nuveikė Šiaulių miestui per šiuos ketverius metus, o matant ir skaitant jo viešus komentarus, norisi verkti. Žmogus nesugeba ne tik kalbėti anglų kalba, kaip teigia vienas iš kandidatų į merus Tomas Petreikis, bet ir nesugeba įvardyti nė vieno konkretaus darbo. Jo panegirika, kad jis savivaldybėje pradėjo dirbti nuo skyriaus vedėjo pareigų ir vis kilo karjeros laiptais, turėtų protingai mąstančius rinkėjus paveikti priešingai, nes tai didžiulė bėda, nes žmogus visą gyvenimą įpratęs ne uždirbti pinigus, o ateiti prie langelio ar įkišti banko kortelę į bankomatą ir atsiimti neaišku už ką jam sumokėtus pinigus, negalėjo ir negali duoti nieko gero miesto merui.
Dar visai neseniai į miesto merą kreipėsi daugiau kaip 30 Šiaulių miesto verslo įmonių, įsikūrusių Pramonės gatvėje, buvusių prekybos bazių teritorijoje, prašydami spręsti eismo problemas dėl įvažiavimo į šią teritoriją. Nors meras daug ir gražiai žadėjo, bet iki šiol jokių darbų neatliko ir garantuotai jų neatliks, padėdamas išspręsti verslui šią opią problemą ir pagerinti verslo sąlygas bei tuo pačiu įplaukas į miesto biudžetą, kadangi jis nieko konkretaus nenuveikė jau daugybę metų. Tokių Justino Sartausko pažadų galime vardyti dar daug, kaip ir kitus socialdemokratų viešus pažadus sutvarkyti pėsčiųjų bulvarą pietiniame miesto rajone tarp Aido ir Lyros gatvių, ir daugybę kitų. Pavyzdžiui, visuomenėje dar kol kas mažai žinoma ir tokia informacija, apie kurią laikraštis „Šiaulių naujienos“ artimiausiu metu rašys straipsnį, kad su miesto mero palaiminimu prie PPC „Akropolis“ esančiame žemės sklype ruošiamasi leisti statyti PC ,,LIDL“, ir kad šiuo metu jau vyksta parengiamieji statybų darbai. Jūs paklausite, o kas čia blogo? Žinoma, kad nieko blogo – konkurencija vartotojui visada naudinga, bet reikia atkreipti dėmesį, kad pastačius šį Vokietijos kapitalo prekybos centrą, nors aplink yra bene 7 prekybos centrai, juose akivaizdžiai sumažės tiek darbo vietų, kiek įsisteigs naujų vokiečių naujajame prekybos centre, jei ne dar daugiau. Be to, šioje vietoje pagal miesto prekybos centrų išdėstymo schemą apskritai net nėra numatyta galimybės statyti prekybos centro, o vienas toks taip pat neleistinoje vietoje prekybos centras jau statomas prie turgavietės „Senasis Dvaras“ ribos. Apie tai taip pat buvo rašyta vietinėje žiniasklaidos priemonėje, o kitas planuojamas statyti PPC „Akropolis“ pašonėje. Akivaizdu, kad vienas ir kitas neteisėtas statybas toleravo, palaikė ir protegavo Justinas Sartauskas. Bet jam, negana to, dar užtenka įžūlumo važinėti pas verslininkus, kuriems jis daro žalą, ir prašyti paramos rinkimams. Tokių pavyzdžių galima pateikti labai daug, kad ir jo neskaidrūs ir įtartini ryšiai su prieštaringos reputacijos verslininku Feliksu Andriuliu, įvairias jo statybas Šiaulių miesto bulvare, ar beveik padovanotą Šiaulių turgaus teritoriją ir t. t. Todėl, gerbiami šiauliečiai, gerai pagalvokite, jei iš tikro norite permainų mieste už ką balsuoti iki š. m. kovo 1 d.
Realiausias kandidatas į Šiaulių miesto merus
Mano nuomone, realiausias ir verčiausias kandidatas į miesto merus yra visuomeninio rinkimų komiteto „Valerijus Simulik už Šiaulius“ iškeltas jau ketvirtą kadenciją mūsų miestui dirbantis LR Seime Seimo narys Valerijus Simulik, kuris, nerasdamas bendros kalbos su tais pačiais socialdemokratais, įskaitant ir dabartinį miesto merą, praėjusiais metais pasitraukė iš šios partijos. Tai, kad kartu su šiuo kandidatu pasitraukė šimtai bendraminčių, patvirtina ne tik nekokią Socialdemokratų partijos vidinę situaciją bei vienybę, bet ir parodo, kad šis asmuo yra tikras lyderis, kad paskui Valerijų Simulik jo bendraminčiai žengia jau daugelį metų. Pirmą kartą tai pasitvirtino, kai iširo buvusi partija „Naujoji sąjunga“ ir Valerijus Simulik kartu su šimtais kolegų perėjo į Socialdemokratų partiją. Antrą kartą pasitikėjimas juo buvo įrodytas išeinant iš šios partijos į visuomeninį judėjimą. Akivaizdu, kad perėjimas iš vienos partijos į kitą nėra geras dalykas, bet tai, kad Valerijų Simulik žmonės mėgsta už jo paprastumą, tiesumą ir atvirumą, patvirtina tai, kad jis jau daugelį metų yra išrenkamas laikraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojų populiariausiu šiauliečiu. Taip pat net keturias Seimo nario kadencijas rinkimus laimi vienmandatėje rinkimų apygardoje. Žinoma, šis žmogus, kaip ir kiekvienas, yra padaręs klaidų, turi tam tikrų minusų, bet juk tas neklysta – kas nedirba. Visgi, be abejonės ši kandidatūra turi tiek politinės, tiek ūkinės patirties ir geriausiai iš visų kandidatų žino LR Seimo ir Vyriausybės koridorius, nes juose vaikšto jau antrą dešimtmetį, ir turi didelį būrį pasekėjų, kurie padėtų jam formuoti komandą. Be to, jis nėra įsipareigojęs jokiai politinei partijai. Turbūt daugelis šiauliečių Valerijų ne kartą matė, įskaitant ir šventes, ir net Naujuosius metus, kai Valerijaus Simulik suburti saugos būriai, taip pat ir jis pats kartu su policijos pareigūnais budi viešose vietose. Pripažinkite, galima kritikuoti ir nemėgti šio kandidato į miesto merus, gal kas turi tam ir rimtų priežasčių, bet ne kiekvienas toks gražus per šventes apsivilks uniformą ir kartu su policijos pareigūnais gatvėje per lietų ir šaltį leis šventes. Todėl vien toks netradicinis požiūris į Šiaulių miestą ir jo gyventojus, į politiko atsakomybę prieš rinkėjus leidžia suteikti jam pasitikėjimo mandatą, ko jam nuoširdžiai ir linkime.
Mieli laikraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojai, būtinai dalyvaukite Šiaulių miesto tarybos ir mero rinkimuose ir balsuokite už tą kandidatą, kuris, jūsų manymu, yra vertas būti meru ir Tarybos nariu. Šis ir anksčiau buvę komentarai yra tik šio komentaro autoriaus bei jo artimiausios aplinkos nuomonė analizuojant pastarųjų metų miesto politinį gyvenimą ir atskirų politikų bei visuomenininkų nuveiktus darbus ir viešus pažadus, vis malant liežuviu. Jei jums nusibodo makaronų kabinimas, ateikite į rinkimus ir balsuokite už tą politiką bei partiją ar judėjimą, kuriais jūs pasitikite, nes sėdėdami „ant pečiaus“ tikrai nieko mūsų mieste nepakeisite.
