Kapinės užima nemažai vietos, neretai toliau gyvenantiems sunku prižiūrėti artimųjų kapus. Viena iš išeičių – kolumbariumas. Tačiau pirmiausia savo svarų žodį turėtų tarti visuomenė. Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Taigi, ar reikia kolumbariumo mūsų miestui? Tokį klausimą kelia mums paskambinęs šiaulietis Vladislovas Baranauskas. Priminsime, jog kolumbariumas – urnų su mirusiųjų palaikais laikymo patalpa arba statinys. Tokie statiniai dažniausia iškyla šalia kapinių arba kremavimo vietų. Kolumbariumus turi trys didieji Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Beje, uostamiestyje veikiantis kolumbariumas yra privatus.
Tokio statinio nauda akivaizdi: nebereikia didelių žemės plotų kapinėms, atpuola būtinybė prižiūrėti artimųjų kapavietes... Statistika rodo, jog kremavimo atvejų šalyje padaugėjo nuo 1 proc. iki 4 proc. Tikimės, kad šiandienos mūsų pokalbis su įvairių sričių specialistais įneš šiek tiek daugiau aiškumo, ar ši idėja turi perspektyvą?
Arūnas Adomaitis, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas:
„Mano asmenine nuomone, kolumbariumas miestui, be abejonės, yra reikalingas. Bet kokia forma. Sveikintina, jeigu jis galėtų būti statomas privačiomis lėšomis – tokią veiklą privatininkai pajėgūs atlikti. Turime gražių pavyzdžių, tarkime, Klaipėdoje.
Norint statyti kapinių teritorijoje, kolumbariumu turėtų pasirūpinti Savivaldybė: papildomomis lėšomis, įranga, priežiūra ir pan. Vietos urnoms turėtų būti suteikiamos neatlygintinai. Pagal Palaikų laidojimo įstatymą vieta urnai yra įvardyta kaip kapavietė. O vieta kapinėse suteikiama nemokamai.
Privatus kolumbariumas galėtų būti ir prie kapinių teritorijos. Įrengus savo lėšomis, vėliau investiciją galima būtų susigrąžinti teikiant priežiūros paslaugas”.
Alius Valys, Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius:
„Toks dalykas visiškai įmanomas, kadangi prieš kokius 10-12 metų buvo klausimas, ar reikia Šiauliams krematoriumo? Tada buvo atsiradusi žmonių grupė, kurie labai stengėsi, kad statinys Šiauliuose iškiltų... Aišku, dabar krematoriumas pastatytas Kėdainiuose ir antro jau nebus. Tačiau kolumbariumas – labai realus dalykas.
Žinoma, reikalingos investicijos, bet gal kredituotų bankai? Kita vertus, kol kas pas mus tokioms paslaugoms nėra rinkos bei tradicijų. Vienetiniai atvejai. Galbūt tai laiko klausimas? Dabar gi mūsų kapai lyg šiltnamiai – galima taip pasakyti. Ten žmonės praleidžia vos ne visą savo laisvalaikį. Gal reikėtų pakeisti tradicijas? Taip jau pas lietuvius priimta: kapams skiriamas ypatingas dėmesys (kartais net didesnis negu gyviesiems, - aut. past.). Aišku, reikia gerbti mirusiuosius, bet kad mes kartais jau per daug...” - įsitikinęs pašnekovas, čia pat prisimindamas smagų kalambūrą apie tai, jog vyras privalo turėti tris žmonas: pirmąją – rusę, kad išmokytų mylėti. Antrąją – žydę, kad išmokytų gyventi ir trečią – lietuvę, kad gerai kapus prižiūrėtų. „Šiaip tai vyrai gyvena trumpiau...” - priduria.
Kolumbariumo priežiūra minimali, taigi privačiame kolumbariume, pašnekovo nuomone, mirusio artimieji turėtų susimokėti tik už vietą. Reikėtų pasidomėti, kaip tas veikia kitur. „Šiaip ar taip manau, kad jeigu šią idėją kas palaikytų, tikrai atsirastų, kas imtųsi ją realizuoti. Aišku, tai susiję su rizika, tad pradžioje daug investuotojų neatsirastų. O kol kas urnos su pelenais dar laidojamos į paprastą kapą. Bet tai nėra racionalu”, - tvirtina A. Valys.
Anot jo, dabar daug lietuvių gyvena užsienyje ir, neduok Dieve, atsitikus nelaimei, kremuotus palaikus daug paprasčiau parvežti į Lietuvą. O gyviesiems (ypač gyvenantiems toli, kitoje šalyje arba pasiligojusiems) atpuola būtinybė be perstojo tvarkyti artimųjų kapavietes, kaip pas mus kad priimta.
Robertas Šimkevičius, duobkasys:
„Urneles su pelenais laidojame į žemę. Paprastai tam iškasame mažą duobelę ir užkasame. Vieniems to užtenka, yra kas nori didesnės duobės... (Gal planuoja vėliau patys čia būti palaidoti?)
Kolumbariumas... Net nežinau. Na, gal... Gal kas ir norės mokėti pinigus už urnų laikymą, tačiau, mano galva, galima ir paprasčiau išsiversti, ką darome iki šiol: urną užkasti į žemę. Tai nekainuoja. Taip pat teko girdėti, jog kai kas artimųjų pelenus išbarsto į jūrą arba toje vietoje, kur velionis gimė bei užaugo, ar pan. Jeigu bus statomas kolumbariumas, pats žmogus galės pasirinkti, kur jam būti palaidotam: žemėje ar kolumbariume? Ir tame nematau nieko blogo”.
Vaida Buračienė, kapų priežiūros administratorė:
„Dirbu dar neilgai, bet per tą laiką negirdėjau, jog kas norėtų palaidoti artimųjų palaikus kolumbariume. Nė karto taip nebuvo. Dabar urnos populiarios, bet laidojama į žemę, o kolumbariumo kol kas nepageidavo niekas”.
O jeigu atsirastų pageidaujančių? Kaip atrodo, ar miesto valdžia imtųsi konkrečių žingsnių?
„Tikrai imtųsi. Prisidėtume ir mes, ieškotume verslininkų, galinčių paremti projektą. Kol kas visas stabdis – mažas gyventojų susidomėjimas tokio statinio nauda. Kitaip žmonės klaustų, domėtųsi... Dirbu Ginkūnų ir K. Donelaičio kapinėse, tačiau, pasikartosiu, tokio poreikio nepastebėjau...”
Saulius Abraškevičius, vieno šalies banko atstovas:
„Pasakyti ar bankui toks projektas pasirodytų patrauklus ir vertas finansavimo, dabar atsakyti sunku. Tam reikalingas nemažas parengiamasis darbas, galimybių studija, verslo planas, kruopšti visų „už” bei „prieš” faktorių analizė ir pan.”
