Į mažiausiai šilumos suvartojančių daugiabučių dešimtuką Šiauliuose patenka pačios naujausios (2007 metai) statybos ir palyginti neseniai statyti namai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Antradienį Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merams pristatė naująjį daugiabučių renovacijos modelį, kurio esmė – didinti savivaldybių vaidmenį šiame procese. Šiaulių miesto savivaldybėje jau nuo praėjusio penktadienio sudarinėjamas renovuotinų miesto daugiabučių sąrašas, o jau renovuotų namų bendrijos abejoja, ar naujasis modelis bus veiksmingas.

Naujasis renovacijos modelis
Pasak premjero, šalies savivaldybės turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovavimo programas bei paskirti šių programų administratorius, o Vyriausybė įsipareigotų teikti organizacinę bei metodinę pagalbą šiai programai įgyvendinti.
Ministro Pirmininko teigimu, renovuojamų namų gyventojams nereikėtų skolintis iš komercinių bankų, nes jie už renovacijos darbus išsimokėtų sutaupę lėšų mažiau mokėdami už šilumą.
Be to, ruošiamasi renovuoti ne pavienius pastatus, o visus kvartalus tvarkant ir požemines inžinerines komunikacijas, ir namų aplinką, nes tai turėtų dar labiau sumažinti šilumos kainas.
Pagal Seimo priimtas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, savivaldybės įgijo teisę ir nustatyti maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučiuose namuose, ir įpareigoti daugiabučių namų, suvartojančių šilumos daugiau nei nustatytos normos, savininkus per 24 mėnesius atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
Pasak premjero, greit bus parengti teisės aktai, kurie leis savivaldybėms savarankiškai spręsti kompensacijų už šilumą klausimus, siejant juos su gyventojų dalyvavimu renovacijos procese – naikinti kompensacijas už šildymą, jeigu gyventojai nesutinka renovuoti daugiabučio.

Tikimasi renovacijos šuolio
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, gauti valstybės paramą Lietuvoje galėjo daugiau kaip 34 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų.
Tačiau 2005–2008 metais programoje dalyvavo tik 720 namų – 2,1 procento visų, turinčių tokią galimybę. O iki praėjusių metų Lietuvoje renovuota kiek daugiau nei 470 daugiabučių, nors buvusios Vyriausybės iki 2013 metų žadėta atnaujinti beveik 5 tūkstančius.
Šiaulių mieste iki 1993 metų pastatytų, vadinasi, ir renovuotinų, namų yra apie devynis šimtus, o iš jų renovuota mažiau nei šešiasdešimt. Viena iš pagrindinių priežasčių, anot kai kurių Šiaulių daugiabučių namų bendrijų pirmininkų, kodėl renovacijos procesas mieste neįgijo reikiamo pagreičio – tai valstybės finansinės pagalbos sumažinimas nuo 50 iki 15 procentų.
Beje, net Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, dalyvavęs antradienio susitikime su premjeru, pareiškė abejojantis, ar daugiabučių gyventojus tenkins dabar valstybės teikiama 30 procentų dydžio kompensacija bei tai, kad lengvatinę paskolą už gyventojus paims savivaldybės įsteigta įstaiga, o už gyvenančius socialiniuose būstuose ir gaunančius socialines išmokas renovaciją kaip turto savininkės savo lėšomis vykdys savivaldybės.
Tačiau premjeras A. Butkevičius sako, kad jau šių metų liepą jis tikisi pamatyti pirmą pagal naują modelį pradėtą renovuoti gyvenamąjį namą, tad, pagal naująjį programos modelį, dar šiemet būsią renovuojama 600–700 namų.

50 daugiabučių sąrašas
O kol kas Šiaulių miesto savivaldybė, kaip ir kitos šalies savivaldybės, iki vasario 18 dienos tik turi pateikti Aplinkos misterijai sąrašą penkiasdešimties renovuoti atrinktų gyvenamųjų namų, suvartojančių daugiausiai šilumos vienam kvadratiniam metrui per metus ir pirmiausiai tų, kurie suvartoja daugiau kaip 150 Mwh / m2. Visi šie atrinkti namai turi būti ne mažesni kaip keturių butų.
Anot Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus, tikriausiai iš pateiktojo sąrašo Vilniuje bus atrenkami tam tikrus kriterijus atitinkantys daugiabučiai, o jau tik paskui atrinktųjų namų gyventojai spręs, ar jiems pradėti renovaciją.
Rūpintis visais renovacijos aspektais, taip pat ir finansiniais, pasak V. Damulevičiaus, turėtų savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga, tačiau Šiauliuose ją kurti nebus skubama.
„Manau, kad tam panaudosime tą pačią Regiono plėtros agentūrą, kuri ir projektus prižiūri, ir patirties turi, ir finansavimo klausimus sprendžia“, – sako Administracijos direktorius.
Beje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius gyvena senos statybos name, kuris trečiasis mieste dalyvavo programoje – jame pakeisti langai ir įrengtas autonominis šildymas. „Tas namas tikrai į eilę nestos“, – sakė V. Damulevičius.

Renovuotini seniausi namai?
Taigi, naujasis daugiabučių renovacijos modelis lyg ir visai geras: visais renovavimo darbais rūpinsis savivaldybės paskirti administratoriai, įkurta nauja viešoji įstaiga (Šiauliuose – galbūt Regiono plėtros agentūra), o gyventojams beliks kas mėnesį mokėti tokią pat sumą, kaip ir iki renovacijos. Tačiau iš tos sumos, ko gero, mažesnioji dalis būtų skirta apmokėti šildymo sąskaitas, didesnioji – padengti renovacijos kaštus.
O kad renovacija naudinga, abejonių nekyla. Štai Šiauliuose naujos statybos ir renovuotų daugiabučių gyventojai gruodžio mėnesį už vieno kvadratinio metro šildymą (su PVM) mokėjo nuo 1,77 iki 2,61 lito, kai kitų daugiabučių – nuo 3,21 iki 12,35 lito.
Savivaldybės administracijos direktorius jau yra paskaičiavęs, kad jei tuose daugiabučiuose, kuriuose dabar mokama už kvadratinio metro šildymą po 12 litų, po renovacijos mokestis už šilumą sumažėtų iki dviejų litų, tai šių namų gyventojai už renovavimo darbus išsimokėtų per maždaug penkerius metus.

Vaizdas džiuginantis, jei ne vienas „bet“...
Daugiausiai mieste šilumos suvartoja labai seni arba nedideli daugiabučiai – 4–6–8 butų. Juk daugiausiai šilumos suvartojančių daugiabučių dešimtuke yra 4 keturbučiai–aštuonbučiai, statyti 1926–1959 metais, iš likusių šešių – „naujausias“ Ežero gatvės 15-asis namas yra pastatytas 1963-iaisiais.
Tad kyla klausimas, ar verta į šiuos namus investuoti.

Renovuoti apsimoka naujus namus
Viena iš labiausiai patyrusių daugiabučių renovacijų darbuose (trys renovuoti namai, tuoj bus pradėtas ir ketvirtas) kelių miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkė Virginija Remeikienė mano, kad renovuoti seniausius ir kiauriausius namus nėra prasmės: „Jei pastatai caro laikų ir nėra paveldo objektai, manyčiau, kad juos reikia griauti, o ne renovuoti – pastatyti naują yra daug lengviau ir, ko gero, pigiau nei renovuoti visiškai sukiužusį.“
V. Remeikienė teigia, kad investuoti verta į geros techninės būklės daugiabučius, nes kas gali paneigti, kad ir renovacija per 10–15 metų, kol už ją vis dar bus mokama, „nesusidėvės“.
Juolab kad į mažiausiai šilumos suvartojančių daugiabučių dešimtuką Šiauliuose patenka pačios naujausios (2007 metai) statybos ir palyginti neseniai statyti namai.
Štai prieš pusketvirtų metų renovuotame Klevų gatvės 13-ajame name, kuris statytas 1987 metais, tiek 50 procentų valstybės, tiek gyventojų investicijos pasiteisino.
Jei pati V. Remeikienė prieš renovaciją už savo dviejų kambarių buto šiame name šildymą per sezoną sumokėdavo vidutiniškai po tūkstantį litų, tai po renovacijos moka vidutiniškai po tris šimtus. Todėl ji renovacijai iš banko paimtą vartotojo paskolą jau išsimokėjo, kaip beje, ir kitų 26 (iš 30) butų savininkai.
Po metų renovuojant pora metų vėliau statytą M. Valančiaus gatvės 2-ąjį namą, pasak V. Remeikienės, susidarė kitokia situacija, nes pritaikius įstatymą atgaline data, šio namo renovacijai valstybė vietoj žadėtų 50 procentų finansinės pagalbos skyrė tik po 140 litų vienam kvadratiniam metrui. Tačiau ir šiame 30-ties butų name paskolas bereikia mokėti tik šešių butų gyventojams, iš kurių du yra socialiai remtini.

Kas užtikrins renovacijos kokybę
V. Remeikienė sako, kad, turėdama tiek daug patirties, mato ir nemažai naujojo daugiabučio renovacijos modelio trūkumų.
Pirma, jei savivaldybės steigs viešąsias įmones renovacijai vykdyti, tai jose mokesčių mokėtojų pinigais bus steigiamos ir naujos darbo vietos, kas, viena vertus, nėra blogai, tačiau tai reiškia, kad nemaža dalis lėšų bus skiriama administravimui.
Antra, kelių Šiaulių daugiabučių bendrijų pirmininkė, abejoja, ar įsteigta įmonė, paskirti administratoriai tinkamai, ne „valdiškai“ vykdys renovavimo darbų eigos priežiūrą ir užtikrins darbų kokybę.
„Statybininkus, vykdančius renovaciją, reikia ištisai prižiūrėti, nes juk puikiai žinome, kad kai kurių renovuotų namų gyventojai kiek už šilumą mokėjo prieš renovaciją, tiek ir dabar moka, – sako V. Remeikienė. – Paprasčiausiai, tegul duoda valstybė normalių kompensacijų, ne 20 ar 30 procentų, o 50 procentų kaip anksčiau, ir renovacija vyktų labai dideliais šuoliais.“

Rupintis visais renovacijos aspektais, taip pat ir _nansiniais, pasak V. Damulevi-ciaus, turetu Savivaldybes isteigta viešoji istaiga, taciau Šiauliuose ja kurti nebus skubama.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Virginija Remeikienė: „Nors mūsų daugiabučius renovavo labai geros firmos, vis tiek viską reikėjo labai akylai prižiūrėti. O ar taip renovacijos eigą prižiūrės tuose namuose negyvenantys ir nesiruošiantys gyventi administratoriai?“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.