Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja L. G. Bekerienė sako, kad ligoninėje guli nedaug sergančių vėjaraupiais vaikų, nes didžioji dalis jų gydomi namuose pasitarus su šeimos gydytoju.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiaulių visuomenės sveikatos centras praneša, kad šių metų sausio mėnesį Šiaulių apskrityje buvo užregistruoti 374 vėjaraupių atvejai, kai tuo tarpu praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo užregistruoti tik 64. Daugelyje apskrities administracinių teritorijų, išskyrus Pakruojo ir Joniškio rajonus, registruota daugiau vėjaraupių atvejų nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šių metų vasario mėnesį Šiaulių apskrityje užregistruoti dar 169 nauji vėjaraupių atvejai. Susirgimai registruoti įvairiose ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat sirgo vaikai, nelankantys vaikų ugdymo įstaigų.
Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus
Pasak sveikatos specialistų, vėjaraupiai yra epidemiškai plintanti ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupius sukeliantis virusas gali sukelti net dvi skirtingas ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Šios infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu, per seiles. Užsikrėsti vėjaraupiais galima bet kur, kai aplinkiniai čiaudi, kosti, kalba. Taip pat tiesioginio kontakto būdu per odą (liečiant bėrimus). Pasitaiko atvejų, kai vėjaraupiais užsikrečiama per placentą (jei serga nėščioji). Dažniausiai užsikrečiama bendraujant su ligoniu, esant tame pačiame kambaryje. Ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Vienas susirgęs vaikas apkrečia visą grupę. Ligonis užkrečiamas 5 dienas iki bėrimo ir 5 dienas po paskutinio bėrimo elemento atsiradimo. Atsiradus šašams nuo ligonio jau neužsikrečiama. Ligoniai izoliuojami 10 dienų nuo to momento, kai atsirado pirmieji bėrimo elementai. Kolektyvus lankantys ir vėjaraupiais nesirgę vaikai, bet bendravę su sergančiaisiais, izoliuojami 11–21 dienai nuo bendravimo pradžios.
Vėjaraupiai pavojingiausi suaugusiems
Bėrimai – pagrindinis vėjaraupių klinikinis požymis. Liga prasideda nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, nestipriu karščiavimu. Patys pirmieji bėrimai atsiranda ant bet kurios kūno vietos: pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, veido ar plaukuotoje galvos srityje. Bėrimas tęsiasi penkias dienas. Aplinkiniams ligonis pavojingas penkias dienas po paskutinių bėrimo požymių atsiradimo, taigi iš viso dešimt dienų. Pasveikstama per 10–15 dienų. Dažniausiai vėjaraupiais vaikai serga nesunkiai, tačiau pasitaiko, kad liga komplikuojasi įvairiais odos ar kitų sistemų sutrikimais, encefalitu. Kuo vyresnio amžiaus vaikas suserga, tuo sunkiau ši liga pasitraukia. Suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai. Vėjaraupiai taip pat itin pavojingi asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Pastebėjus pirmuosius bėrimo požymius ant kūno, būtina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę.
Susirgusieji vėjaraupiais dažniausiai gydomi namuose laikantis gydytojų nurodymų. Taikomos tik simptominės bei odos higienos priemonės. Ligoniai turi laikytis lovos režimo, higienos taisyklių (turi būti švari patalynė, apatiniai drabužiai, trumpai kirpti nagai, maudymasis po dušu ir pan.). Nerekomenduojama odos tepti dažančiais dezinfekantais. Svarbu gerai išvėdinti patalpas, nuolat drėgna šluoste valyti dulkes.
Vėjaraupius įtarinėja dėl meningokokinės infekcijos
Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja Liuda Gražina Bekerienė sako, kad kol kas ligoninėje guli nedaug sergančių vėjaraupiais vaikų. Didžioji dalis jų gydosi poliklinikose, o į ligoninę atvyksta vaikai tik tada, kai baiminamasi dėl galimų komplikacijų. Per savaitę pasitaiko keli vėjaraupiais sergančių vaikų atvejai.
Pasak gydytojos, stacionarinis gydymas taikomas tada, kai vaikas ilgesnį laiką karščiuoja, vemia, atsiranda rimtesnės odos problemos, galimi encefalitai. Pasak L. G. Bekerienės, dažnai tėvai pamatę ant vaiko kūno bėrimus, kai jis karščiuoja, pradeda įtarinėti, ar jų vaikui ne meningokoko sukelti bėrimai.
„Pirmąją ar antrąją dieną, kai prasideda bėrimas, dar galima vėjaraupius sumaišyti su kitomis ligomis, tačiau vėliau vėjaraupių su niekuo nesumaišysi, nes vėjaraupiai – nesustabdoma infekcija. Vėjaraupiai - specifinė liga, jei kiti bėrimai pasireiškia dėmelėmis, tai vėjaraupiai pasireiškia pūsleliniu bėrimu. Labai mažai alerginių bėrimų yra panašūs į vėjaraupius“, - aiškina gydytoja.
L. G. Bekerienė pabrėžia, kad vėjaraupiai visiškai nepanašūs į meningokokinę infekciją ir jos sukeliamus bėrimus. „Tėvai dėl perdėto rūpinimosi dažnai gydytojų prašo patikrinti, ar jų vaikui tikrai vėjaraupiai, o ne meningokokas. Tad vaikų gydytojams tenka būti dermatologais, nes žmonės per daug yra išsigandęs, reikia juos nuraminti, daug aiškinti“, - sako gydytoja.
Apsauga nuo vėjaraupių – skiepai
Norintys apsaugoti savo vaikus nuo vėjaraupių, juos gali paskiepyti. Jau nuo 2002 metų medikai pataria skiepytis nuo vėjaraupių, nes ši vakcina apsaugo nuo sunkių susirgimo formų vaikus, turinčius imuninės sistemos nepakankamumą, taip pat apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.
Rekomenduojama skiepyti kartu su tymų – raudonukės – epiderminio parotito vakcina (15–16,5 mėn. amžiaus). Vyresniems nei 12 metų asmenims, anksčiau nesirgusiems vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis su vieno mėnesio pertrauka.
„Kol kas man dar neteko gydyti vėjaraupiais sergančių ir nuo vėjaraupių paskiepytų vaikų. Kadangi vėjaraupiai yra viena lakiausių užkrečiamų ligų, kuri pasireiškia po 20 dienų, kartais tėvai gali net neatsekti, nuo ko vaikas galėjo užsikrėsti šia infekcija. Vėjaraupiai vystosi kiekvieną dieną, tad jų niekaip negalima sustabdyti. Penkias dienas iš eilės atsiranda vis naujų bėrimų ir tik vėliau jie pradeda gyti. Iš viso beria apie 8 paras. Tad sergančių vaikų rekomenduojama nesivesti į masines vietas, nes tai užkrečiama liga. Sergantys vaikai turėtų pagulėti lovoje, išgerti daugiau skysčių, nepersivalgyti – jiems turi būti skiriamas tausojantis režimas“, - sako L. G. Bekerienė.
„Ne kartą yra pasitaikę, kad nuo vaiko vėjaraupiais užsikrečia ir tėvai. Suaugusiems sunkiau ištverti vėjaraupius dar ir dėl to, kad suaugęs dėl bėrimų yra sau negražus“, - sako L. G. Bekerienė.
