Andrius Varnas dalijosi kelionės aplink pasaulį įspūdžiais tikėdamasis, kad bent trisdešimt procentų iš susitikimo dalyvių, kartą gyvenime leisis į panašią kelionę, nes „pasaulis yra gražus!”
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.
Į Šiaulių areną susirinkę buriuotojai susidomėję klausėsi iš dvejus metus ir devyniolika dienų trukusios kelionės aplink pasaulį sugrįžusio jachtos „Ragainė II” kapitono Andriaus Varno.
Nesiekė apskrieti pasaulio per rekordinį laiką
57-erių kintiškis su dukra bei jos draugu pasaulio jūromis ir vandenynais įveikė 29 tūkstančius 700 jūrmylių (maždaug 55 tūkstančius kilometrų), aplankė 44 šalis. Apiplaukti aplink pasaulį buvo didžiausia buriuotojo svajonė, kuriai jis atsakingai rengėsi keletą metų. Pasak A. Varno, kelionė aplink pasaulį nėra brangus malonumas: neskaičiuojant jachtos, kas mėnesį jis išleisdavo apie 500 eurų. Iš viso – 11 tūkstančių eurų.
Plaukdamas aplink pasaulį su paties 1995 metais pastatyta mažiausia jachta (ilgis 10 metrų, plotis 3,25 metrai ), A. Varnas ir jo kompanija užtruko ilgiausiai, tačiau jis nesiekė apskrieti pasaulio per rekordinį laiką, o tiesiog norėjo pajusti ir plaukimo malonumą pasižvalgydamas po pasaulį.
Vos tik Minijos prieplaukoje, vėl „Ragainę II” prisišvartavęs buriuotojas sakė, jog tai - kelionė, kurią gyvenime turėtų atlikti kiekvienas: „Sunkiausia - įsigyti jachtą, o po to - pasiryžti ir išplaukti”.
„Žmona prieštaravo, tačiau žinojo, kad vis tiek plauksiu”
Vos tik į gimtąją šalį sugrįžęs buriuotojas juokavo, kad sunku bus vėl priprasti prie batų, ilgų kelnių, šiltų drabužių ir sausumos rutinos.
Vandenyne trijulė ilgiausiai praleido mėnesį, nes visada stengdavosi aplankyti artimiausią sausumą.
Nors „Ragainė II” vengė didelių miestų, tačiau įgula buvo sutikusi ir šalies tūkstantmečio jachtą „Ambersail”.
Pasirinktas smagiausias maršrutas, tačiau A. Varnas teigė sunkiausia, jog buvo be žmonos: „Aš palikau žmoną, sūnų. Dukra – mamą, jos draugas – tėvus. Kiek teko matyti, visi daugiausiai plaukia su moterimis. Vyras taip sutvertas, kad plauktų su moterimis. Nors daugiausiai į keliones aplink pasaulį leidžiasi pensijinio amžiaus žmonės. Žmona prieštaravo, tačiau žinojo, kad vis tiek plauksiu. Tačiau dveji metai – katastrofiškai trumpas laiko tarpas”.
Turėjo nemažai problemų dėl šalies vėliavos
Patyręs buriuotojas, nuo mažens įtrauktas į vandens sportą, pridūrė, jog jachtoje trūko spausdintuvo: „Nebuvo galima atsispausdinti iš kitų buriuotojų atsiskenuotų lapų, laiškų ir kita”. Įgula savo jachtoje turėjo radijo stotį bei elektroninio pašto galimybę, tad per dieną parašydavo apie 15-20 laiškų.
Kelionėje trijulę nuvylė tik islamo šalys: „Sudanas, Egiptas, Tunisas, Omanas, tų šalių gyventojų ir ypač korumpuotų pareigūnų požiūris į baltąjį žmogų, o didžiausią įspūdį paliko Australija, kur aukščiausio lygio civilizacija tarnauja paprastam žmogui.
Kaip klaidą A. Varnas įvardijo tamsiai nudažytą korpusą, nes tropikuose ar bet kur kitur, kur siaučia karščiai, tamsi spalva tampa didžiausiu priešu. „Turėjome nemažai problemų ir dėl šalies vėliavos. Jos kūrėjai veikiausiai buvo prisirūkę marichuanos, nes mūsų spalvos - labai afrikietiškos, tad tekdavo įrodinėti, kad esame europiečiai, iš Europos Sąjungos šalies”.
Buriuotojas stebėjosi, kad keliautojams visur reikėjo vizų: „Tangos karalystėje pareigūnas vertė sąrašą – Rusijai, Latvijai, Lenkijai, Ispanijai, amerikiečiams, net jugoslavams nereikia vizų, o mums reikia. Mokesčiai už kiekvieną įgulos narį, stovėjimo vietą sudarė liūto dalį...”
