Pasak D. Kulikauskienės, dažniausiai laukiniai gyvūnai perduoda pasiutligę, tačiau pasitaiko atvejų, kai užsikrečiama ir nuo naminių gyvūnėlių.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Per pirmąjį pusmetį, nukentėję nuo įvairių laukinių ar naminių gyvūnų įkandimų į medikus pagalbos kreipėsi 229 Šiaulių apskrities gyventojai. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistų, šiemet nuo gyvūnų nukentėjo 58 atvejais mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Dažniau į sveikatos priežiūros įstaigas dėl sužalojimų kreipėsi suaugę asmenys nei vaikai.

Daugiausia nukentėjusių - nuo šunų
Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės vyriausiosios specialistės Daivos Kulikauskienės, nors per minėtą šių metų laikotarpį gyventojų, nukentėjusių nuo gyvūnų, registruota mažiau, įsibėgėjus šiltajam metų sezonui, pranešimų apie gyvūnų užpultus ir apkandžiotus žmones daugėja. Kaip ir kasmet, dauguma gyventojų nukentėjo nuo šunų. „Netvarkingai laikomi, benamiai ir turintys šeimininkus šunys apkandžiojo 180 asmenų. Šeimininkus turintys šunys apkandžiojo 139 gyventojus, benamiai šunys – 41. Nemaža dalis asmenų kreipėsi į medikus dėl kačių įkandimų ar apdraskymų, iš jų 28 gyventojai nukentėjo nuo šeimininkus turinčių kačių, 14 – nuo benamių. Taip pat registruoti 2 atvejai, kai gyventojai nukentėjo nuo kitų namuose laikomų augintinių – ežio ir žiurkėno. Nuo laukinių gyvūnų nukentėjo 5 gyventojai (3 iš jų apkandžiojo žiurkės, 2 – audinės)“, - apie sužalojimus kalba D. Kulikauskienė.

Pasiutligės atvejų nepasitaikė
Turintys šeimininkus augintiniai sužalojo net 169 asmenis. Apie šiuos apkandžiojimo atvejus, dėl privalomo augintinio stebėjimo įtariant pasiutligę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“, visuomenės sveikatos specialistai pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Nė vienam veterinarijos specialisto stebėtam augintiniui pasiutligė nepasitvirtino.
Nuo nežinomų, po apkandžiojimo pabėgusių laukinių ar naminių gyvūnų nukentėjo 60 gyventojų. Siekiant šiuos asmenis apsaugoti nuo pavojaus susirgti pasiutlige, visiems jiems buvo paskirta pasiutligės vakcina. 14 gyventojų, neįvertindami galimų pasiutligės pasekmių, skiepytis atsisakė arba patys savavališkai nutraukė pradėtą pasiutligės skiepijimo kursą.

Apsauga nuo pasiutligės - imunoprofilaktika
Pasak sveikatos specialistų, užsikrėtus pasiutlige, ūmine žmonių ir gyvūnų virusine centrinės nervų sistemos liga, nuo klinikinių simptomų pradžios per 10 dienų žmogus gali net numirti, todėl labai svarbu laiku kreiptis į medikus. Pasiutligė perduodama tiesiogiai nuo gyvūno gyvūnui ir nuo gyvūno žmogui. Ja sergantys gyvūnai virusus išskiria su seilėmis, todėl dažniausiai žmogus pasiutlige užsikrečia gyvūnui įkandus. Šia liga taip pat galima užsikrėsti ir kai sergančio gyvūno seilės ar audiniai patenka ant pažeistos odos ar gleivinių.
Pagrindinis pasiutligės viruso rezervuaras – plėšrūs laukinės faunos žinduoliai: lapės, vilkai, usūriniai šunys, šakalai, laukinės katės, barsukai, kiaunės, žebenkštys, šikšnosparniai. Iš naminių gyvūnų pasiutlige serga šunys, katės, galvijai, kiaulės ir kiti.
Pasak D. Kulikauskienės, venintelis apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės yra imunoprofilaktika. Turėjęs kontaktą su nežinomu naminiu ar laukiniu gyvūnu žmogus turi kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pasiutligės vakcinacijos. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos 5 vakcinos dozės (0, 3, 7, 14 ir 28-ą dieną nuo skiepijimo pradžios). Siekiant užtikrinti maksimalų pasiutligės vakcinos efektyvumą, būtina laikytis gydytojo nustatytų skiepijimosi terminų ir skiepijimosi kurso nenutraukti.

Rekomenduojama vengti
Jei gyventojas nukentėjo nuo naminio gyvūno ir gydytojui gali suteikti reikalingą informaciją apie augintinį – šeimininko vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefoną, gyvūno skiepijimo nuo pasiutligės datą, jis gali ir nesiskiepyti. Turint tokią informaciją, apkandžiojimo atvejis pranešamas atsakingoms institucijoms, kurios organizuoja gyvūno privalomą stebėjimą dėl pasiutligės. Gyvūnas stebimas 14 dienų. Jeigu po 14 privalomo gyvūno stebėjimo dienų gyvūnas lieka sveikas, tai reiškia, kad jis negalėjo apkrėsti apkandžioto žmogaus pasiutlige. „Neretai naminio gyvūno savininkai ar kiti asmenys pasielgia neapgalvotai ir naminį gyvūną, kuris apkandžiojo asmenį, užmigdo ar imasi kitų priemonių. Tuomet galimybės gyvūno stebėti nėra ir nukentėjusiam asmeniui nedelsiant turi būti pradėta vakcinacija nuo pasiutligės. Siekiant sumažinti nukentėjusiųjų nuo gyvūnų skaičių bei išvengti užsikrėtimo pasiutlige, gyventojams rekomenduojame vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais“, - pataria D. Kulikauskienė. Taip pat sveikatos specialistė primena, kad savo augintinius nuo pasiutligės reikia skiepyti bent kartą per metus. Vedantis augintinį viešoje vietoje šeimininkas privalo užtikrinti aplink esančių saugumą, todėl gyvūnas turi būti su pavadėliu, o agresyvūs šunys net ir su antsnukiu.