Nijolei Šlapikienei ir Juozui Šlapikui teko išgyventi didžiulį stresą, nes vos parai praėjus po operacijos teko iš gydymo įstaigos grįžti namo ir pačiam rūpintis savo sveikata.
Tado JUODŽIUKYNO nuotr.
Zita KATKIENĖ
Po operacijos retas žmogus jaučiasi gerai. Taip nesijautė ir šiaulietis Juozas Šlapikas. Nei po planinės operacijos, nes jautė didžiulį skausmą, nei kitą dieną, kai į palatą atėjo budintis gydytojas ir nusprendė jį išrašyti iš gydymo įstaigos namo, žmogui nebuvę gerai. Deja, šiandienos sveikatos apsaugos reformos vingiuose pradingo ne tik galimybė be ilgo laukimo eilėse sulaukti medikų pagalbos, bet ir... pasveikti gydymo įstaigoje. Prieš dieną išoperuotas ir skausmą kenčiantis žmogus gali būti išleistas iš gydymo įstaigos, o medikai tik gūžčioja pečiais: tokia sveikatos apsaugos reformos tvarka...
Jautėsi blogai
Nuo vasaros pradžios šiaulietis Juozas Šlapikas nuolat lankosi pas gydytojus. Skyrė vienokius, kitokius vaistus, deja, sveikata negerėjo. Tada gydytojas proktologas Rimgaudas Gedgaudas paaiškino, jog teks operuoti, ir įrašė į eilę planinei operacijai.
„Aš sutikau, nes kiek gali kentėti, jei joks gydymas vaistais ar tepalais nepadeda“, - pasakoja šiaulietis nemalonią patirtį, kurią teko išgyventi gydymo įstaigoje.
Atvykus į ligoninę pacientui buvo paaiškinta, jog gydymo įstaigoje teks praleisti 3-4 dienas. Kitą dieną ir buvo paskirta operacija. Kai vyrą operavo, žmona Nijole Šlapikienė buvo ligoninėje, nes baiminosi, kad viskas būtų gerai, kad kas blogo nenutiktų. Daugiau nei keturis dešimtmečius drauge praleidę žmonės jau užaugino vaikus ir jie jau seniai gyvena savarankiškai.
„Jis man yra pats artimiausias žmogus, tad ir negaliu palikti vieno“, - kalba Nijolė Šlapikienė įsitikinusi, kad ir kitą dieną būtų buvusi šalia, jei tik būtų įtarusi, jog su vyru bus pasielgta taip abejingai.
Deja, šeštadienis Nijolei Šlapikienei – darbo diena ir ji negalėjusi net atvažiuoti į ligoninę. Bet ji buvusi rami, nes ligonis – medikų prižiūrimas, nėra ko baimintis.
Šeštadieniui net neįpusėjus Juozas paskambino žmonai ir pranešė, kad jį išrašo iš gydymo įstaigos.
Toks medikų sprendimas pribloškė ne tik artimuosius, bet ir patį J. Šlapiką. „Aš po operacijos jaučiausi labai blogai – pradėjo labai skaudėti, prašiau slaugytojos, kad suleistų nuskausminamųjų“, - pasakoja žmogus. Nors vaistai ir buvo leidžiami, tačiau rezultato jokio, skausmas buvęs nepakeliamas. „Aš nuo 12-os valandos nakties net akių nesudėjau – visa naktis be miego“, - pasakoja Juozas.
Išrašė net neapžiūrėjęs
Po operacijos, šeštadienį, ligoninės Pirmajame chirurgijos skyriuje dirbo budintis gydytojas Antanas Gegužis. Atėjęs į palatą gydytojas paklausė, kaip jaučiasi. „Aš pasakiau, kad labai skaudėjo, tačiau jis nelabai klausėsi“, - sako Juozas, prisimindamas tą, jo manymu, nesusipratimą. Nes gydytojas pasakė, kad eitų persirišti žaizdą, o jis išrašys biuletenį ir galės važiuoti namo.
„Aš galvojau, kad gydytojas ateis į procedūrinį ir supras, kad negaliu dar važiuoti namo“, - pasakoja šiaulietis. Deja, į procedūrų kabinetą niekas neužsuko, slaugytoja žaizdą perrišo, o kita atnešė gydytojo išrašytą nedarbingumo lapelį.
Gerai, anot Juozo, kad drabužiai buvo palatoje. Pasiskambinęs artimiesiems Juozas Šlapikas grįžo namo, tačiau ramybės nebuvo. Po operacijos vargino skausmas, o sekmadienį dar pradėjo kraujuoti.
„Aš perrišau žaizdas, nes juk sekmadienis – niekas nedirba. Bet nesu medikė, nežinau, kaip tai daroma“, - slogios dienos prisiminimus pasakoja moteris.
„Sulaukęs pirmadienio nuvažiavau į ligoninę ir nuėjau pas operavusį gydytoją. Gydytojas nustebo, kad atėjęs ryte į palatą vizituoti ligonių manęs nerado palatoje“, - sako šiaulietis.
Deja, jis net ligonio kortelės kabinete neberado – turėjo kažkur eiti, ieškoti. Grįžęs paaiškino, kad turės baigti jį gydyti, nors ir yra išrašytas namo. Proktologas R. Gedgaudas išrašė pacientui vaistų nuo skausmo, paaiškino, kada vėl reikės ateiti. Taip pat užpildė ligos epikrizę ir paaiškino, kad ją reikia nunešti šeimos gydytojai, kuri be šio dokumento nežinos, koks gydymas jam taikytas.
Be to gydytojas paaiškino, kaip perrišti žaizdą.
„Aš moraliai pasijutau daug geriau, nes jaučiausi kaip koks bomžas, kurį išmetė iš ligoninės palatos, nes reikėjo vietos kitam“, - nuogąstauja šiaulietis.
Ligonis nelieka be priežiūros
„Šiaulių naujienos“ kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistę Nijolę Jurgilienę, kuri šią situaciją aptarė drauge su ligoninės medicinos direktorės pavaduotoju chirurgijai Antanu Pauliuku. Ši situacija, pasak specialisto, kurią teko išgyventi gydymo įstaigos pacientui, susiklosčiusi ne dėl gydytojo abejingumo. Šią situaciją sąlygojo Sveikatos apsaugoms ministerijos vykdoma stacionarinių gydymo įstaigų teikiamų paslaugų reforma. Lietuvos sveikatos reformos strategijoje numatyta ne tik didinti teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę, bet ir plėtoti dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugas, kurios, pasak. N. Jurgilienės, suteikia galimybę sparčiau ištirti ligonį, suteikti jam kvalifikuotą pagalbą, o gydymą tęsti ambulatoriškai. Taip sutaupomos lėšos, kurios skiriamos ligonio maitinimui bei viešbučio paslaugoms. Ir šiam ligoniui suteikta dienos chirurgijos paslauga, kurios trukmė gali trukti iki 48 valandų ir trumpiau.
Nedarbingumo pažymėjimą iš ligoninės išrašomam pacientui išduoda tas gydytojas, kuris pacientą išleidžia namo. Tai gali būti pacientą gydantis gydytojas, budintis gydytojas ar skyriaus vedėjas. Nurodoma nedarbingumo pažymėjimo tęsimo data.
Gydytojas ligonio sveikatos būklę vertina atsižvelgdamas į gydymo eigą ir rezultatus. Konkretaus paciento atveju buvo įvertinta, ar operuota vieta, operacinė žaizda nekraujuoja. Kvalifikuota tvarstykloje dirbanti slaugytoja pirmoji pastebi, ar nėra kraujavimo, pūliavimo, paraudimo. Jeigu žaizdos kraujavimo nėra, taikyti kitų apžiūros priemonių nerekomenduojama. Konkrečiu atveju, pasak N. Jurgilienės, kaip konstatuota ligos istorijoje, paciento žaizda nekraujavo, todėl gydytojo apžiūra nereikalinga.
Taigi šiam pacientui suteikta dienos chirurgijos paslauga, kur ligonis intensyviai stebimas. Jeigu neišvengiama gydymo komplikacijų, ligonis perkeliamas į ilgesnės trukmės stacionarą. Šiuo atveju to neprireikė.
Visą reikiama informaciją apie tai, kaip ligonis turi elgtis ligoninėje - prieš operaciją, po operacijos, taip pat ir išvykus iš ligoninės namo, pacientui suteikia slaugytoja. Ji taip pat pasako, kokių priemonių, kokių tvarsčių, tepalo reikės pooperaciniu laikotarpiu. Be to, kiekvienam pacientui, kuriam atliekamos proktologinės operacijos ar procedūros, įteikiama atmintinė, kurioje yra būtina informacija. Taip, pasak viešųjų ryšių specialistės, buvo pasielgta ir šį kartą.
Išrašas iš ligos dokumentų perduodamas šeimos gydytojui nustatyta tvarka. Perduoti epikrizę pacientui į rankas nerekomenduojama. Taip gali būti daroma tik išimties atvejais.
Jeigu į namus grįžęs pacientas pasijunta blogai, jis bet kada gali kreiptis į šeimos gydytoją arba į ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių. Pacientas neturi jaustis paliktas likimo valiai, nes jam po operacijos pagalba suteikiama ir skyriuje, kuriame jis buvo operuotas.



