Aušra LAURINKIENĖ 

Mielieji skaitytojai, pristatome naują rubriką „Klausk”, kurioje dukart per mėnesį į Jūsų klausimus atsakys įvairių sričių atstovai. Herojus rubrikai siūlykite ir klausimus siųskite adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Pirmasis į Jūsų klausimus atsakė ir „Klausk” rubriką „pakrikštijo” „Šiaulių” krepšinio komandos vyriausiasis treneris Antanas Sireika. 

Prasčiausias per pastaruosius trylika metų „Šiaulių” krepšinio klubo sezonas neišvertė stratego iš komandos vyriausiojo trenerio posto - 54 metų krepšinio specialistas „Šiaulių” ekipos žaidimui diriguos ir kitąmet. Antanas Sireika neslepia – dar niekada taip sunkiai nedirbo, kaip tą darė šį sezoną: „Juk neįmanoma kiekvienais metais burti naują komandą ir tikėtis gerų rezultatų, Tai – lyg loterija. Reikia prie kažko lipdyti ir taisyti, o ne „tuščioje sienoje” kopijuoti buvusią komandą”. 

Dovydas: „Kokias krepšininko savybes vertinate labiausiai?” 

- Labiausiai vertinu norą būti geriausiu ir pasirengimą visada padėti geriausiam draugui. Tam, kuris tuo metu yra šalia. Labai vertinu supratingumą. Puikiausias to pavyzdys – komandos senbuvis Mindaugas Žukauskas.  

Seržas: „Koks yra pats įsimintiniausias Jūsų gyvenimo nuotykis arba nutikimas?”

- Niekada nepamiršiu skrydžio virš Vladivostoko, kai pakilo audra ir pradėjau galvoti, kad jau laikas atsisveikinti su šeima. Kai pradėjo kratyti lėktuvą, buvau nuėjęs į tualetą ir toje „dėžutėje” įsikibęs prastovėjau keturias minutes... Kai grįžau į saloną, visi buvo „sutižę” savo vietose ir nesimatė nė vienos galvos... Tai – labai nemalonus potyris. 

Ir šiemet buvo panašus atvejis, kai pūga Balkanuose apsunkino kelionę į Podgoricą žaisti nieko nebelemiančių Europos taurės turnyro rungtynių. Tąkart lėktuvas pateko į audrą ir pusantros valandos suko ratus virš Dubrovniko, kol buvo priimtas sprendimas leistis Splito oro uoste Kroatijoje. Sakau, kad reikia kuo toliau nuo tų metalinių paukščių laikytis. Geriau mėgautis ir grožėtis į mūsų šalį sugrįžusiais paukšteliais.

Mantas: „Ar lengviau buvo sezono pabaigoje, kai žinojote, jog visi žaidėjai neišsilakstys, nes dauguma turi ilgalaikes sutartis?”

- Be jokios abejonės. Aš džiaugiuosi, kad klubo vadovai priėmė tokį sprendimą. Juk neįmanoma kiekvienais metais burti naują komandą ir tikėtis gerų rezultatų, Tai – lyg loterija. Reikia prie kažko lipdyti ir taisyti, o ne „tuščioje sienoje” kopijuoti buvusią komandą. Neslėpsiu, dar niekada taip sunkiai nedirbau, kaip tą dariau šį sezoną. 

Nojus: „Prieš kurį laiką „Naglio” klubą sudrebino lažybų skandalas. Ar Jūsų klube niekada nebuvo panašaus atvejo? Kaip vertinate „Sakalų” klubo mestus įtarimus „Šiaulių” komandai?”

- Manau, kad vadovui ponui Kiaušui buvo bloga nuotaika. Pats mačiau tas rungtynes ir nekilo jokių įtarimų, kad žaidėjai specialiai puola, bauduoja, kad tik įmestų šimtą taškų. Tai – akivaizdus pavyzdys. „Šiaulių” klube tokių minčių net nekilo. Vyrams pasakiau: „Jeigu ateitų tokia mintis bent į galvą, supraskite, kad esate beveidžiai. Jūsų veidas – lyg baltas lapas. Tai – kitų ir tuo pačiu savęs pardavimas”. 

Tokio žaidėjo nesušaudyčiau, tačiau didelėmis raidėmis parašyčiau, kad tokį reikia diskvalifikuoti iki gyvenimo pabaigos. Iš sporto – ne tik iš krepšinio. Ir aš, ir direktorius (Adomas Klimavičius, - aut. past.) vyrams pasakėme: „Jeigu bus labai prastai, reikės pinigų, ateikite ir tiesiai šviesiai paprašykite, kad duotume ar paskolintume”. 

 

Ignas: „Kodėl visos Šiaulių miesto centro aikštelės – netinkamos žaisti krepšinį? Jų yra aštuonios ir visos neatitinka reikalavimų?” 

- Todėl, kad niekas tuo nesirūpina. Pirmiausia turėtų būti minkštas asfaltas, nes paprastas – ištrupa. Svarbiausia – danga, tinkamame aukštyje iškeltas krepšys. Viskam reikia minimalių sąnaudų, tačiau reikia, kad tai kažkam rūpėtų. 

Estera: „Kaip atsitiesiate po skaudžių pralaimėjimų?”

- Esu mokęsis iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Vlado Garasto, kuris tuomet Biržuose dirbo treneriu. Jis sakė: „Atsimink – šiandien laimėjai, šiandien švęsk ir džiaukis. Pralaimėjai – liūdėk, bet rytą atsikėlęs pradėk naują dieną”. Žinoma, būna bjauru, pikta, namuose manęs stengiasi niekas nekalbinti, nes supranta, kad galvoje sukasi juodos mintys. Bet save auklėju ir rytą pradedu su šypsena. Laiko atgal neatsuksi... 

Artūras: „Kuris pralaimėjimas šį sezoną – pats skaudžiausias ir kuris – labiausiai glosto širdį?” 

 

- Skaudžiausias – prieš „Lietuvos rytą”, kur pralaimėjome neteisingai. Niekada nesmerkiu teisėjų ir nekomentuoju jų darbo, tačiau tai buvo akivaizdžiai atimta pergalė. O maloniausia? Neišskirčiau nė vienos. Visos pergalės malonios, o įsimintiniausios – kur po finalinio švilpuko pelnai taurę ar medalį. Deja, šį sezoną to nepavyko padaryti. 

Egidijus: „Daugelis Jus vadina šalies krepšinio legenda. O kaip save pavadintumėte Jūs?” 

- Aš esu krepšinio treneris, šiaulietis. Ne dėl to, kad miesto Garbės piliečio vardą turiu. Todėl, kad širdyje labai noriu, jog Šiauliuose tas krepšinis gyvuotų, kad Šiauliai būtų ne tik Saulės, bet ir oranžinio kamuolio – krepšinio miestu, noriu, kad prisimintų mane, mano auklėtinius. Kad visi, kurie ne tik sporte gerai atlieka savo darbą, išliktų šiauliečių atmintyje ir tokių žmonių būtų kuo daugiau. 

Almantė: „Ar skaitote apie save rašomus straipsnius?” 

- Komentarų internete neskaitau jau kokius dvejus metus. Apie mane dabar daug nerašo, o ir seniau neskaitydavau – žmona iškirpdavo straipsnius, rinkdavo... 

Ieva: „Kokia yra neišsipildžiusi Jūsų gyvenimo svajonė?” 

- Mano neišsipildžiusi svajonė? „Šiaulių” krepšinio komanda dar netapo Lietuvos krepšinio lygos čempione. 

Su „Žalgiriu” tapau čempionu, su rinktine tapau Europos čempionu... Neišsipildžiusių svajonių yra daug, bet viskas – priešaky. Tik tada gali turėti pagrindą po kojomis ir kažko siekti. 

Vitalijus: „Koks krepšinio stilius labiau patinka - NBA ar Europos?” 

- Labai norėčiau, kad būtų šiaulietiškas žaidimo stilius, o tai būtų tikrai NBA ir Europos krepšinio stilių hibridas. NBA žaidžia gražiai, efektingai, bet mano akimis ten kai ką reikėtų pataisyti. Europietiškas krepšinis tapo labai nešvarus. Aš tai lyginu su politika, kur dedasi nešvarūs, žmonėms neaiškūs susitarimai. Ir krepšinis toks nešvarus. Atvažiavę amerikiečiai skundžiasi, kad čia daug ko nesupranta. 

Seniau sakydavo, kad taip žaisti moka serbai, bet pažiūrėkite – ir pas mus jau žaidžiama taip pat: daug vaidybos. Su tuo reikia kovoti. Norėčiau, kad šiaulietiškas žaidimas būtų panašus į NBA, bet švaresnis už Europos krepšinio stilių. 

 

Orinta: „Ar turite kokias sėkmę nešančias kojines ar kitą talismaną?” 

- Ne, neturiu jokių talismanų. Turiu tik elgesio įpročius. Seniau stengdavausi prieš varžybas nagų nekirpti, tačiau dabar to nebepaisau. Va, ir įsikirpau šiandien, - pirštą rodydamas juokiasi treneris.