Zita KATKIENĖ

Vakar, rugsėjo 21 dieną, prasidėjo amžinės geltonosios dėmės degeneracijos savaitė, kurios metu stengiamasi atkreipti dėmesį į šią klastingą akių ligą. Šiauliuose ta proga nevyksta nieko, nors tema, pasak akių ligų gydytojos Linos Skučienės, tikrai skaudi. Pirmadienį prie Sveikatos apsaugos ministerijos mitingavo žmonės, sergantieji akių liga - amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Mitinguojantys reikalavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija jų nediskriminuotų ir suteiktų galimybę saugiai gydytis. Kol kas sergantieji yra priversti arba susitaikyti su regėjimo netekimu, arba rizikuoti ir į akis leistis žarnyno vėžiui skirtus intraveninius vaistus.

 

 

Šiauliuose prieš keletą metų buvo tikrinama dėl amžinės geltonosios dėmės degeneracijos. Tyrimų rezultatai pribloškė. Šiandien Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus akių ligų gydytoja Lina Skučienė gali pasakyti tą patį - geltonoji dėmė vyresnio amžiaus žmonėms diagnozuojama dažnai. Tiesa, ligoninės net neturi specialaus mikroskopo, kuriuo diagnozuojama AGDD, tad diagnozuojama tiriant akių dugną. Šis tyrimas, pasak gydytojos, nėra tikslus.

Tačiau liūdniausia tai, kad ir diagnozavus ligą gydyti tenka tik papildais. „Skaudi ši tema, nes nei tirti nėra galimybių, nei gydyti”, - sako medikė. 

 

AGDD pacientų draugijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė informavo, jog Sveikatos apsaugos ministerija nekreipia dėmesio į šia klastinga akių liga sergančiųjų  problemas.  Vieninteliams amžinės geltonosios dėmės degeneracijos eksudacinės formos pacientams, kuriems nustatoma slaptoji neovaskuliarizacija, valstybė nesuteikia jokio gydymo, nors dėl šios ligos apie 90 proc. sergančiųjų netenka regėjimo. Ligą gydyti galima tik ankstyvojoje stadijoje. Situaciją komplikuoja tai, kad pacientai neturi galimybės pasirinkti pigesnio ar brangesnio vaisto - tėra vienas vaistas, kuris garantuoja, kad gydymas bus saugus ir efektyvus.

 

Susirinkusieji į mitingą pacientai akis buvo užsirišę juodais raiščiais, simbolizuojančiais Sveikatos apsaugos ministerijos nenorą matyti ligonių problemos bei neteisybės. Raiščiai taip pat reiškė tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijai delsiant priimti sprendimą kai kuriems pacientams gydymo tiesiog nebereikės - jie jau bus praradę regėjimą.

 

AGDD pacientų draugijos prezidentės Dalios Marijos Žižliauskienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija atsisako gydymui reikalingus vaistus įtraukti į centralizuotų pirkimų sąrašus motyvuodama, kad finansavimas yra sumažintas, o rezervo naudoti ji nenorinti. „Susirašinėjimas dėl problemos sprendimo su Sveikatos apsaugos ministerija vyksta jau dvejus metus. Skaudu suvokti, kad turime ne tik susitaikyti su tuo, kad kasdien regėjimas sparčiai prastėja ir ateis ta diena, kada mes jo neteksime, bet ir su valdžios institucijų diskriminacija bei abejingumu.

 

LR Konstitucijoje numatyta, kad kiekvienam žmogui turi būti suteiktos vienodos galimybės gauti tinkamą gydymą. Juk esame tokie patys žmonės, kaip ir kiti - dirbame kaip ir kiti, mokame tuos pačius mokesčius, tačiau kai reikalinga reali pagalba, susiduriame su ligų rūšiavimu į svarbias ir nesvarbias pagal nesuvokiamus kriterijus, kurie realizuoja principą „lygesni už lygius“, - teigia pacientų draugijos prezidentė.

 

Vienam pacientui gydyti vidutiniškai reikia 19,6 tūkstančio litų per metus. „Tai vyresnio amžiaus žmonių liga, tad neretai gydymui susitaupyti tokią sumą laiku jiems ne tik sudėtinga, bet ir neįmanoma. Neturėdami finansinių galimybių susimokėti už tinkamą ir saugų gydymą, jie rizikuoja pasirinkdami pigesnę, tačiau pavojingą alternatyvą - intraveninių vaistų nuo žarnyno vėžio injekcijas į akį. Jie supranta, kad tai rizikinga, tačiau kai reikia rinktis netekti regėjimo ar rizikuoti ir pabandyti jį išsaugoti, pacientai linkę rizikuoti.

 

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) - tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės - geltonosios dėmės - pakenkimas, kai geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas. Deja. Liga žinoma mažai, todėl ir diagnozuojama ne visada laiku. Tad manoma, jog  per metus Lietuvoje būtų apie 400 žmonių, kuriems reikėtų skirti šį gydymą. 

 

Mitingo metu, anot draugijos prezidentės, pacientai ragino Sveikatos apsaugos ministrą keisti požiūrį į šiuos pacientus. Sveikatos apsaugos ministerijai siūlyta įvertinti tą „naštą”, kuri tektų valstybei, jei ligoniams būtu suteikiamas gydymas, taip pat ir tuo atveju, jei jiems būtų skiriamos socialinės išmokos, kurias mokėtų pacientams, dėl negydymo netekusiems regėjimo. Pasak D. M. Žižliauskienės, amžinė geltonosios ligos degeneracija, tai viena iš dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 40 tūkstančių žmonių. Kasmet jų padaugėja nuo 1,6 iki 3 tūkstančių. Apie 80 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma, kuri nėra pagydoma. Kita AGDD forma - eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda iki 90 procentų AGDD ligonių. Būtent tie pacientai, kuriems nustatoma šios formos slaptoji neovaskuliarizacija, vieninteliai negauna jokio