Daugelis šiauliečių kenčia dėl normas viršijančio triukšmo. Skaudžiausiai ši problema paliečia miesto centre gyvenančiuosius. Miesto valdžia neslepia, kad yra užversta gyventojų skundų, tačiau problemai spręsti, girdi, nėra lėšų. Tiesa, esą net atradus pinigų su triukšmu kovoti būtų sudėtinga. „Miestą gali išgelbėti arkliai su paminkštintomis kanopomis“, – juokiasi jie.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Planuoja iškeldinti į bendrabutį
Pirmadienį vykusioje Savivaldybės spaudos konferencijoje Šiaulių miesto valdžios atstovai pasakojo, kad didžioji dalis šiauliečių kenčia autotransporto keliamą triukšmą. Nuolat zujantys automobiliai labiausiai drumsčia miesto centre gyvenančių šiauliečių ramybę. Kai kurie jų neiškentę triukšmo ir oro užterštumo beldžiasi į Savivaldybės langus ir prašo pagalbos.
„Ežero gatvėje gyvenantys žmonės skundus rašo. Dabar ten naktinėmis valandomis sunkaus transporto eismą ribojame. Nuo septynių ryto tik leidžiama važiuoti. Jau buvo prašymas ir nuo aštuonių ryto teleisti“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas.
Su ausų kištukais, panašu, negali išsiskirti ir šalia geležinkelio gyvenantys šiauliečiai. Miesto valdžia pasakojo, kad skaudžiausias objektas – Dubijos g. 56 namas, kuriame gyvena keturios šeimos. Šis pastatas apsuptas dviejų garso židinių: iš vienos pusės – gatvė, iš kitos – geležinkelis.
„Mes jau senokai kalbame apie idėją iškelti iš ten žmones ir nugriauti tuos namus. Planuojame vieną iš Šiaulių universiteto bendrabučių Dubijos gatvėje gauti. Tai įrengtume butus ir į juos perkeltumėme žmones. Bet neaišku, kaip pavyks susitarti. Nes yra visokių žmonių. Vieni nori ir sutinka išsikelti, kiti – ne“, – tikino miesto valdžia, pridurdama, kad tokių probleminių namų mieste yra toli gražu ne vienas ir ne du.
Pirma – geležinkelis, paskui – namai
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ Šiaulių miesto savivaldybei pristatė savo viziją, kaip galima kovoti su triukšmu mieste. Esą galima įrengti akustines sieneles, patildyti signalinius švilpukus, į kelią leisti tylesnius naujesnės gamybos lokomotyvus ir vagonus ir t. t. Tačiau miesto valdžia pristatytu planu neliko sužavėta - opiausia centrinė miesto dalis kažkodėl liko pamiršta.
„Jie numato triukšmo prevenciją tik tose atkarpose, kurias jau numatė rekonstruoti ir kurioms jau rengia projektus. 2020 – 2027 metais tikisi gauti Europos Sąjungos finansavimą. Centrinė miesto dalis į tą nepapuola“, – teigė R. Kančauskas.
Miesto valdžios atstovai tikino, kad nesiruošia sėdėti sudėję rankų. Esą rašys laišką prašydami, kad būtų numatytos triukšmo prevencijos priemonės ir kitoms probleminėms vietoms. Be to, prašys, kad būtų paspartintas priemonių įgyvendinimo terminas.
„Aišku, čia reikia apeliuoti į jų geraširdiškumą, nes jiems taip pat pinigų trūksta. Ir jie, aišku, stengsis numatyti tuos terminus kiek įmanoma vėlesnius. Kad gautų finansavimą iš Europos Sąjungos“, – svarstė miesto valdžia.
Taigi panašu, kad triukšmą šiauliečiams teks kęsti ir toliau. Nors galbūt bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ išties pagalbos ranką? „Lietuvos geležinkeliai“ vargu ar prisidėtų prie finansavimo. Nes jie į visus mūsų reikalavimus ir argumentus atsako, kad pirma buvo pastatytas geležinkelis, o tik paskui miestas kūrėsi ar tie namai buvo statomi. Ir dažniausiai jie būna teisūs. Tai tikrai nebus lengva iš jų išreikalauti to“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Padėtis be išeities?
Miesto valdžia įsitikinusi, kad net tuo atveju, jei būtų gautas reikiamas finansavimas, išspręsti triukšmo problemą mieste būtų labai sudėtinga.
Pavyzdžiui, triukšmą reikėtų sumažinti itin triukšmingoje atkarpoje nuo Senojo viaduko iki Aušros alėjos. Tačiau akustinių sienelių tokiose vietose niekas nestato, vargu ar ir jos padėtų.
Sakote, galima nukreipti eismą? Valdžia įsitikinusi, kad tada atsigręš kita medalio pusė. Priekaištais esą pradės svaidytis tie gyventojai, pro kurių namus važiuos nukreiptas transportas. Galbūt būtų galima renovuoti namus, sudėti gyventojams naujus langus, duris? Tikinama, kad Savivaldybė tam neturi reikiamų lėšų.
„Čia praktiškai neišsprendžiamas dalykas. Nebent kada nors būsime tokie sąmoningi ir pasidarysime dideles aikšteles miesto pakraščiuose, iš kurių keliausime dviračiais ar pėstute. Arba su arkliais keliausime uždėję paminkštinimus ant kanopų...“ – spaudos konferencijos pabaigoje juokėsi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Kančauskas.
