Romualdas BALIUTAVIČIUS

„Ar galėtumėt atvažiuoti į garažų kooperatyvą adresu: Kairių gatvė 14? - paklausė vyriškas balsas ragelyje. - Teritorijoje nežinia iš kur atsirado kalnas senų padangų, ir jis vis auga. Sąvartynas. Jeigu kas padegtų, riesta būtų aplinkiniams garažams... Atvykite ir patys viską pamatysite.”

 

Žinoma, padangų kalnas savaime dar nėra lankytinas objektas, tačiau faktas, kad jis gali tyčia arba netyčia užsiliepsnoti, privertė rinktis darbo instrumentus ir leistis nurodytu adresu.

 

 

„Vietinės reikšmės įžymybę” suradome be didesnio vargo ir iš pirmo karto: iš tiesų, pravažiuoti nepamačius stūksančios kelių šimtų padangų krūvos buvo neįmanoma. Mus pamatę iš garažų ėmė rinktis vyrai ir godoti liūdnas godas.

 

Vienas iš jų, vardu Jonas, teigė, jog padangos čia susikaupė maždaug per mėnesį. „Padangas atveža iš miesto. Aplinkinių garažų savininkai jų čia nepalieka”.

„O tai kas veža?” - užduodame paprastą klausimą.

 

„O kas čia žino, - skėsčioja rankomis Jonas. - Pirmininkė nieko nežiūri. Praeinamas kiemas...”

 

„Kažkas veža, o jiems reikia mokėti (už išvežimą), - piktinasi kitas vyrukas.

 

„Jeigu užsidegs – šalia mano garažas. Kas tada?” - klausia Jonas.

 

Netoliese pastebime padangų montavimo dirbtuvėlę, tačiau vyrai mūru stoja už saviškius: „Ne, ne. Ne jie. Svetimi mato, kad čia palaida bala, ir atveža iš miesto”.

Krūvoje ne vien lengvųjų mašinų padangos, bet ir keli sunkvežimių „kaliošai”, mėtosi plastikiniai automobilių bamperiai, reklaminis skydelis.

 

Naktimis garažų teritoriją saugo sargai, todėl, jeigu tikėtume padangas atvežančių „aitvarų” versija, jos čia atsiranda dieną, kai teritorijoje vaikšto nemažai žmonių. Keista, kad niekas nepastebėjo svetimų, neužsirašė valstybinio numerio...

 

„Aš dirbu garaže, - dėstė Jonas, - nesugaudysi. Išeinu lauk, o čia jau naujai atvežta. 

 

„Iš servisų veža, - antrina kitas pašnekovas, megzta kepuraite. - Juk dabar pats keitimo įkarštis. Mokėti po 2 litus už vienos padangos utilizavimą nenori. Atveža ir išmeta”.

„Betgi galima prieiti paklausti: kas jie tokie ir kodėl čia veža? Galima užsirašyti mašinos numerį ir kreiptis į policiją...”

 

„Oho! Taip prieisi ir paklausi! - duetu sušunka didžiai nustebinti vyrai. - „Uždės” su beisbolo lazda į sprandą, ir viskas. Ir viskas bus aišku. Pernai vienas nupjautos žolės atvežė. Sakau jam: „Daryk kompostą, kam čia palieki?” O jis: „Kur ją dėsiu? Čia mano garažas...”

 

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Vyrai prisiminė, jog pernai prie konteinerių pastebėjo gyvsidabrio rutuliukų. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvyko uniformuotas policininkas, pasiūlė vyrams patiems surinkti nuodingąjį metalą ir užkasti, girdi, taip bus geriausia ir greičiausia.

 

 

Skambiname minėtojo garažų kooperatyvo pirmininkei Leonorai Budrevičienei. Domimės, kokie aitvarai velka į teritoriją senas padangas?

 

„Ta padangų krūva atsirado taip: yra padangų remonto dirbtuvėlė. Teritorijoje yra 417 garažų. Apie 200 iš to skaičiaus – nenaudojami. Kiti keičia padangas, o senas išmeta. Neatmetu ir tokios galimybės, kad padangas atveža kiti, nes ir anksčiau, kol dar nebuvo tų „padangistų”, krūvelė būdavo, tik mažesnė. Taigi kažkas vežė”, - prieina išvados pirmininkė.

Ar kreipėtės į policiją arba į gamtosaugininkus?

 

„Skambinau ir domėjausi, kiek kainuotų padangų išvežimas? Viena tona su PVM atsieitų 55 litus. O mėtosi tikrai daugiau negu tona. Ką darysime? Mokėsime iš bendrijos pinigų.”

Apie išpiltą garažų teritorijoje gyvsidabrį L. Budrevičienė teigia nieko nežinanti.

 

„Vis tik įdomu: anot jūsų, padangų daugėja dienomis, o niekas nieko nemato, nežino...”

 

L. Budrevičienė: „Būna, kad ir apvagia dieną... Žmonės vieni kitų nebepažįsta. Taip, yra mašinų numeriai. Pavasarį mano vyrai juos užrašė. Paskambinau policijai. Pasiūlė kreiptis į Kelių policiją. Tie nukreipė  (jei gerai atsimenu) į „Regitrą”. Skambinu. O man aiškina, kad tokių duomenų duoti negali – asmens privatumo pažeidimas ar kas ten? Taip ir paliko. Šiukšles kiekvienąkart išvežame savo lėšomis...”

 

„Vadinasi, jau nebe pirmą kartą?..” - suklūstame.

 

Vietoj atsako ragelyje suskamba daugiareikšmis, tačiau liūdnas pirmininkės juokas...

 

Kaip mus informavo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjas Alvydas Kairys, artimiausių metu aplinkosaugininkai ketina aplankyti garažų teritoriją. Anot jo, keturias senas padangas automobilio savininkas gali nuvežti į Kairių savartyną. Jeigu jų daugiau (pavyzdžiui, susikaupė padangas keičiančioje dirbtuvėje), tada būtina utilizuoti, o ne numesti, kur papuolė. Utilizavimu užsiimančios įmonės klientui išduoda pažymą, kiek padangų priėmė. Pasak A. Kairio, šitokios pažymos ketinama paprašyti ir viename iš garažų veikiančios „firmos” savininko.

 

„Buvome nuvykę į vietą , - teigia Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis. - Radome krūvą padangų. Dabar aiškinamės, kam jos priklauso. Pirmadienį pokalbiui iškvietėme garažų kooperatyvo pirmininkę. Jeigu padangas čia sandėliuoja patys garažų savininkai, jiems gresia administracinės nuobaudos.

 

Mačiau atvykusius aplinkosaugininkus. Visi bendrai, bet kiekvienas iš savo pusės žiūrėsime bei padarysime išvadas. Priėję žmonės kalbėjo, kad padangos yra reguliariai išvežamos, bet dabar lyg tai susirgusi pirmininkė... O „pletkų lygyje” dar girdėjome, neva padangas atveža ir garažų teritorijoje palieka kažkas svetimas... Reikalingą informaciją (laikas, mašinos markė, valstybinis numeris...) pažadėjo mums pateikti, nes buvo pasakyta konkrečiai: „Arba kalbate iš esmės, arba...”