Iš 802 studijuoti Šiaulių valstybinėje kolegijoje pakviestųjų 472 siūlomos valstybės finansuojamos vietos, 330 – valstybės nefinansuojamos vietos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Vykstant bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmajam etapui studijuoti Šiaulių valstybinėje kolegijoje pakviesti 802 jaunuoliai.
Šiaulių kolegija – pirmajame penketuke
Šiemet Šiaulių valstybinė kolegija stojantiesiems siūlė rinktis iš 25 studijų programų, ir baigiantis pirmajam priėmimo etapui paaiškėjo, kad visos buvo paklausios.
Iš 802 studijuoti kolegijoje pakviestųjų 472 siūlomos valstybės finansuojamos vietos, 330 valstybės nefinansuojamos, o jau pirmąją dieną studijų sutartis pasirašė 137 stojantieji, iš jų 93 valstybės finansuojamose vietose.
Pagal valstybės finansuojamas vietas Šiaulių valstybinę kolegiją šiemet lenkia tik Vilniaus kolegija (1810), Technologijų ir dizaino kolegija (658), Kauno (1534) ir Klaipėdos (775) kolegijos.
Šiaulių valstybinės kolegijos Priėmimo komisijos pirmininko pavaduotoja Rasa Bražienė sako, kad paaiškinti, kodėl kolegija yra tokia populiari, yra sudėtinga. „Mūsų reklaminės kampanijos yra panašios į kitų: nuo rudens važinėjome po aplinkines mokyklas, organizavome renginius (pavyzdžiui, „ŠVAKO studijos gyvai“, kurio metu vyko įvairios patrauklios paskaitos užsiėmimai), rengėme atvirų durų dienas ir dalyvavome aukštųjų mokyklų mugėse, - sako R. Bražienė. - Manyčiau, populiarumas labiau paremtas tų žmonių, kurie pas mus mokosi ar mokėsi, teigiamais atsiliepimais. Pas mus mokosi jau trečia karta iš tų pačių šeimų.“
Populiariausios – tradicinės programos
Daugiausia studijuoti valstybės finansuojamose vietose buvo pakviesta stojančiųjų į socialinio darbo – 52, informacinių sistemų technologijų – 42, organizacijos komunikacijos vadybos – 35 ir aplinkos apsaugos – 32 studijų programas.
Pasak kolegijos priėmimo komisijos pirmininko pavaduotojos, kai kurios grupės jau sudarytos tik iš valstybės finansuojamų studentų – tai organizacijos komunikacijos vadybos ir verslo ekonomikos.
Stabiliai populiariausios yra tradicinės specialybės, kaip pavyzdžiui, medicinos krypties studijos: kineziterapija ir kosmetologija, kurios visada surenka pilnutėlaitę grupę. Čia yra ir nemenka konkurencija, nes šias programas renkasi jaunuoliai, kurių pereinamasis balas yra pakankamai aukštas, ypač jei lyginamas su stojančiaisiais į technologinių studijų programas.
Kolegijos šiemet apskritai praeinamasis balas į valstybės finansuojamas vietas buvo ne mažesnis kaip 10, kiek žemesnis buvo į kai kurias technologines programas – 9,98, kuris pernai buvo kiek didesnis, nei šeši balai.
„Susidomėjimo sulaukė ir nauja viešbučių ir restoranų vadybos programa bei tai, kad šiemet kai kurioms technologinėms programoms siūlėme gretutines vadybos studijas“, - pastebi R. Bražienė.
Dauguma pakviestųjų – iš Šiaulių apskrities
Šiaulių valstybinės kolegijos priėmimo komisijos pirmininko pavaduotojos teigimu, buvo planuota, kad į kolegiją šiemet būtų galima priimti vieną tūkstantį studentų, todėl dar tikimasi, jog per antrąjį ir papildomą etapą stojančiųjų skaičius dar šiek tiek pasipildys.
Tačiau, ar bus pasiektas planuotas skaičius, sudėtinga atsakyti, nes Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, pasitaiko, kad kai kada studijų sutartis pasirašyti atvyksta tik apie 60 procentų pakviestųjų.
Kita vertus, dauguma pakviestųjų į Šiaulių valstybinę kolegiją yra iš Šiaulių apskrities, o kolegija sudaro jaunuoliams ne tik palankias sąlygas įgyti paklausias profesijas, bet pasirūpina jų apgyvendinimu – yra net du bendrabučiai, kurie visiškai patenkina poreikį bei siūlo įvairios meninės, sportinės veiklos.
Be to, pasak R. Bražienės, teigiamai nuteikia ir tas faktas, kad jau pirmąją sutarčių pasirašymo dieną jų pasirašyti atvyko beveik pusantro šimto pakviestųjų. Negavusieji kvietimų pirmajame etape bendrojo priėmimo sistemoje iki rugpjūčio 5 dienos dar gali keisti pageidavimų eiliškumą ir patvirtinti savo dalyvavimą antrajame bendrojo priėmimo etape.
