Vežimėlis užsakytas specialiai Virginijai – tokio ligoninė neturi. Autorės nuotr. Lina ABROMAVIČIENĖ
Gydyti apie 300 kilogramų sveriantį pacientą – vakar nemenkas išbandymas teko Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams. Gydytojai neslepia, kad ligoninės įranga nėra pritaikyta teikti pagalbą tokį didelį antsvorį turintiems žmonėms, tačiau bendromis jėgomis randama būdų kaip padėti žmogui. Žymiai lengviau ir maloniau gydyti pacientę, kai ji pati nepraranda optimizmo ir geros nuotaikos. „Mano ūgis nėra didelis - 1,61 metro: esu tokia pastatyta, tokia paguldyta“, - šypsosi moteris, kuri jaučiasi laiminga, nes turi gerą ir mylinčią šeimą.
Sudėtinga teikti pagalbą
Ligoninėje antsvorį turinčius žmones sunku ne tik pajudinti, prižiūrėti, bet ir daryti reikiamus tyrimus. Dideliems žmonėms net sauskelnės reikiamo dydžio nėra gaminamos, tačiau ligoninės darbuotojai visada ieško būdų kaip tokius pacientus prižiūrėti ir jiems padėti.
O problemas tenka spręsti kone kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, net magnetinio rezonanso tyrimą nevaikštančiam „sunkiasvoriui“ sunku atlikti. Anot medikų, magnetinio rezonanso tyrimo aparato magnetas traukia vežimėlį, todėl reikalingi kiti būdai, kaip daug sveriantį pacientą atgabenti ir jam padaryti tyrimą. Onkologijos klinikoje yra du keltuvai, kurie ir pagelbėja tokiais atvejais, bet juos reikėtų atsigabenti, nes pagrindiniuose ligoninės korpusuose tokių keltuvų nėra. Pasak medikų, lovos tinka tos pačios, nes jos prisitaiko prie kiekvieno paciento, tačiau didesnių specialių vežimėlių ligoninė neturi.
„Jei žmogus sveria apie 300 kilogramų, kaip šiuo atveju, viena gydytoja jo nepakels, todėl formuojama komanda, kad būtų galima suteikti pagalbą. Tokios ligos sunkios visomis prasmėmis. Kaip skruzdėlytės susitelkiame į krūvą, kad galėtume padėti. Lietuvoje antsvoris nėra tokia didelė problema, todėl tokiems vienetiniams atvejams ligoninė ir nėra pritaikyta. Aišku, pats svorio didėjimo ratas yra uždaras ir jį labai sunku sustabdyti“, – pasakoja ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotoja slaugai S. Klimavičienė.
Kiek tiksliai sveria pacientė, gydytojai dar patys neturėjo progos sužinoti, nes turbūt būtų paprasčiau į palatą, kurioje gydoma moteris, atgabenti pačias svarstykles, nei moterį nuvežti iki jų. Medikai mano, kad moteris turėtų sverti apie 300 kilogramų, pati pacientė įsitikinusi, kad sveria kur kas mažiau.
„Aš - neturintis valios žmogus“
Iš Kelmės rajono Kolainių kaimo į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvežta Virginija sako, kad svoris jai - ne problema, nes turi gerą šeimą, kuri ją myli ir prižiūri. Moteris džiaugiasi, kad nei vyras, nei vaikai nepaliko, todėl jaučiasi laiminga. Moteris turi du globotinius ir šešis savo vaikus.
„Ką pasisėjai, tą ir pjauni. Aš dabar grįždama viską susirenku. Vyrą turėjau alkoholiką, jis išsigydė, susitvarkė ir gyvename 30 metų be jokių problemų“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakoja 53-iąjį gimtadienį šiemet švęsianti Virginija. Pasak jos, yra sunkesnių už ją ir blogiau gyvenančių žmonių, todėl gana optimistiškai žiūri į savo padėtį.
Moteris gyvena kaime, turi nemažą ūkį, šeima augina 10 karvių.
Virginija pasakojo, kad po gimdymų priaugo po keletą kilogramų. Vėliau svoris pradėjo greitai augti, sutriko širdies ritmas, atsirado bėdų dėl kraujospūdžio... Kai „atsisakė“ sąnariai, pradėjo daugiau sėdėti, o tai irgi prisidėjo prie svorio augimo.
„Nuo rudens nebevaikštau – tik su vaikštyne ir lazda. Aš – neturintis valios žmogus. Mėgstu skaniai gaminti ir skaniai pavalgyti. Daugiausiai namuose dabar padeda mergaitė – ji ruošia maistą“, – pasakoja moteris.
Džiaugiasi turinti nuostabią šeimą
Virginija teigė, kad nereikia bijoti slaugos namų. Jei žmogus nebepaeina ir nėra, kas juo pasirūpintų, geriau būti slaugos namuose, kad gyventų švariai, būtų pavalgęs ir turėtų su kuo pasikalbėti. „Man tai negresia, nes turiu nuostabią šeimą. Jei žmogus gyvena užkampyje, lieka vienas tarp savo sienų su savo gyvūnėliais, tada baisu, nes taip gali ir numirti“, – kalba moteris.
Virginijos nuomonė apie ligonines ir gydytojus visada buvo gera. „Ligoninėje visada gerai. Kai tik blogai, lekiam į ligoninę verkdami, dejuodami, o kai jau truputį geriau – šypsomės ir ligoninės nebereikia“, – juokauja pacientė.
Moteris sako, kad tarp gydytojų jaučiasi kaip tarp šeimos narių, nes ja yra rūpinamasi.
„Šiandien buvo didelis deguonies trūkumas, Kelmėje nebuvo vietos, todėl davė siuntimą į Šiaulius. Dabar jau geriau jaučiuosi – važiuosiu namo“, – optimistiškai nusiteikusi kalba Kolainių kaimo gyventoja.
Moteris teigė, kad jai visi padeda. Užvenčio seniūnas jai surado, užsakė ir į Kelmę parvežė vežimėlį.
Teko daug ir sunkiai dirbti
Pasak Virginijos, dabar ligų begalės. Visada buvusi apvalutė moteris sako tiek niekada nesvėrusi.
„Iš pradžių dirbau kolūkyje, nes norėjau, kad namą man pastatytų – pastatė namą, tai aš pabėgau iš to darbo, nes man buvo per sunku. Nuo tada dirbau darželyje aukle. Paskutinius tris vaikus užsiauginau darželyje. Sunkus buvo gyvenimas, šeima didelė, visą laiką auginome daug gyvulių. Kol jaunas – pailsi, pamiegi ir vėl viskas gerai“, – kalba Virginija.
Kaip teigė pašnekovė, visą laiką ji svėrė apie 110 kilogramų, o prieš penkerius metus svoris pradėjo sparčiai augti.
„Pradėjo kojas skaudėti, vaikai vis sakydavo: „Pasėdėk, mama.“ Tai ir prisisėdėjau iki 200 kilogramų. Nuo sėdėjimo pradėjau augti kaip ant mielių. Dabar kilogramai svyruoja tai pirmyn, tai atgal“, – apie problemą pasakoja Virginija. Moteris neslepia, kad namie nueina tik iki tualeto – vaikai sutvarkė namus, kad su ratukais galėtų visur patekti.
Išgelbėtų operacija
Moteris savo mitybą ir svorį bandė reguliuoti. Ji žino, kad suvalgomo maisto porciją turėtų dalinti per pusę, tačiau, kaip pati Virginija sako, tam reikia turėti valią. „Dabar visiems sakau, jog valgytų virtuvėje, kad aš nematyčiau. Bet juk žinote, koks kaimo maistas. Sėdi kitame kambaryje ir klausi: „Tai ką pasidarėte valgyti?“ O šeimyna, kai labai noriu, duoda ir mane taip lepina. Ir vėl tas pats. Daro skaniai, o atsisakyti neišeina. O svoris sunkiai krenta, net kai mažiau valgau“, – atvirauja moteris.
Moteris prasitarė, kad didžiausia problema jai yra drabužiai. Seniau kaime buvo siuvėja, kuri ir pasiūdavo. „Dabar visi gali nusipirkti padėvėtų drabužių, o aš negaliu, nes tokių dydžių ten nėra. Mano ūgis nėra didelis - 1,61 metro: esu tokia pastatyta, tokia paguldyta. Reikalinga operacija, bet pirmiausia reikia numesti svorį – tai būtų paskata“, - humoro jausmo ir optimizmo nepraranda pašnekovė.
„Gydytojai sakė vien kruopas valgyti, tačiau man neskanu“, - kalba Virginija, kuri, medikų manymu, galėtų sverti apie 300 kilogramų. 1



